Vilniuje gaminami dronai senokai keliauja į Ukrainą.
„Labai svarbi dalis yra kamera ir patys ryšiai. Kadangi ryšiai yra aktyviai blokuojami elektromagnetinės kovos, tai mes juos esame padarę stipresnius“, – LNK žinioms pasakojo „RSI Europe“ produkto vadovas Benas Milašauskas.
Toks dronas gali nešti 2 kilogramų sprogmenį, su juo ir rėžiasi į taikinį. Kainuoja apie 700 eurų, bet jeigu pasiseka, žalą gali padaryti didžiulę. Pavyzdžiai rodo, kad pigus dronas iš Lietuvos sėkmingai naikina rusų techniką.
Ukrainiečių duomenimis apie 30 procentų tokių dronų panaudojami sėkmingai. Vilniečiai gamina ir nuotoliu valdomas sprogmenų sistemas.
„Yra naudojama iš didelio atstumo detonuoti sprogmenims“, – sakė B. Milašauskas. Ir šios sistemos naudojamos Ukrainoje, ganėtinai dideliu mastu.
Kariai išdėlioja sprogmenis, prijungia siųstuvus, dėl ilgo baterijos laiko aktyvus sprogmuo gali išbūti iki 4 mėnesių, sakė gamintojas.
Vilniečiai sukūrė ir mobiliąją programėlę, per kurią sprogmenys detonuojami, kai reikia. Veikimo nuotolis – apie 50 kilometrų.
Prezidentas G. Nausėda antradienį pakvietė krašto apsaugos ministrą A. Anušauską ir Lietuvos kariuomenės vadą Valdemarą Rupšį aptarti dronų Lietuvos kariuomenėje. Ir ką daryti, kad daugiau dronų kariuomenei būtų gaminama Lietuvoje.
„Kodėl sakau, kad būtent šie metai yra lūžio, tai dėl kiekių, dėl naujų pajėgumų įsigijimo. Nuo skraidančių šaudmenų iki mikrodronų, kurie yra skirti žvalgybai“, – po susitikimo žiniasklaidai sakė A. Anušauskas.
Kariuomenės vadas V. Rupšys teigė, jog iš karo Ukrainoje išmoktos pamokos viziją ir planus koreguoja.
„Tas koregavimas mūsų pajėgumų vystymo yra nuolatinis“, – sakė V. Rupšys.
Šalies vadovo G. Nausėdos nuomone, dronais kariuomenė rūpinasi per lėtai.
„Integracijos esama situacija bei pajėgumų plėtros greičiai turi įgauti žymiai didesnį pagreitį“, – teigė prezidento patarėjas Tomas Godliauskas.
Taip pat keliamas ir tikslas kuo daugiau dronų, kaip ir kitos ginkluotės, pirkti iš Lietuvos gamintojų. Taip pinigai liktų mūsų šalyje, plėstųsi gynybos pramonė.
„Tai yra vadinamoji ekosistema. Kai aš girdžiu, kad mes perkame, tai yra viena. Bet turėti gamybinį pajėgumą, dronų operatorius, testavimą ir integravimą į ginkluotąsias pajėgas jau yra ekosistema“, – LNK žinioms pasakojo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Vilniuje esančiose dirbtuvėse per metus pagaminama apie 5 tūkst. dronų. Galėtų gaminti kone 10 kartų daugiau.
„Galėtume per metus pagaminti apie 40 tūkst. dronų, apribojimas yra iš esmės tų dronų poreikis. Nėra užsakymų, nėra galimybės tą gamybą plėsti“, – kalbėjo „RSI Europe“ vadovas Tomas Milašauskas.
Anot krašto apsaugos ministro, Lietuvos kariuomenei pirkti lietuviškus dronus trukdo viešųjų pirkimų įstatymas.
„Mes esame ES nariai, negalime viešuose pirkimuose riboti kitų šalių gamintojų“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Pernai gegužę 4 ministrai pasirašė sutarimą dėl gynybos pramonės skatinimo Lietuvoje, sutarė mažintis biurokratines kliūtis. Praėjo beveik metai, tačiau kalbama apie biurokratines kliūtis.
Iki 2030 metų kariuomenė dronams ketina išleisti 200 milijonų eurų. Kuo ilgiau bus delsiama, tuo daugiau milijonų Lietuva išleis užsienio dronų gamintojams.
„Ne teisės aktuose yra problema. Problema yra užsakymuose. Jeigu nėra užsakymų, gali būti nuostabiausi teisės aktai, bet darbas nevyks“, – kartojo „RSI Europe“ vadovas T. Milašauskas.
Patys politikai neslepia, kad prieš rinkimus dronų tema tapo savotiškomis varžybomis – atskiros institucijos plėtoja diskusijas šia tema.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
