aA
Partija „Drąsos kelias“ savo simbolikoje tikriausiai neteisėtai panaudojo Gediminaičių stulpus. Lietuvos heraldikos komisijos nuomone, Gediminaičių stulpai panaudoti ne vietoje bei pažeidžia Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias Gediminaičių stulpų spalvas.
Partijos „Drąsos kelias“ interneto puslapis
© DELFI

„Raudonos ir auksinės (geltonos) spalvų pakeitimas į violetinę, mėlyną ar kokią nors kitą menkina šį ženklą, iškraipo jo per amžius susiklosčiusią spalvinę simboliką“, - teigiama Lietuvos heraldikos komisijos rašte Valstybiniam patentų biurui.

Partija „Drąsos kelias“ šių metų rugpjūtį yra kreipusis į Valstybinį patentų biurą norėdama registruoti grafinį prekės ženklą, tačiau nesikreipė ir nėra gavusi leidimo naudoti Gediminaičių stulpų iš specialios komisijos, kuriai vadovauja Valstybinio patentų biuro direktoriaus pavaduotojas.

Teisingumo ministerijos Informacijos valdymo ir visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius teigė, kad partija „Drąsos kelias“ teikdama savo dokumentus partijos registravimui nepateikė organizacijos simbolikos pavyzdžio – tai nėra privaloma. Dėl šios priežasties Teisingumo ministerija nevertino „Drąsos kelio“ simbolikos atitikties įstatymams.

E.Rimša: partijos save perdėtai sureikšmina

Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas Edmundas Rimša teigia, kad, komisijos supratimu, Gediminaičių stulpai „Drąsos kelio“ simbolikoje panaudoti ne vietoje bei pažeidžia teisės aktų nuostatas dėl spalvų.

Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatyme nurodoma, kad Gediminaičių stulpai vaizduojami geltoni (auksiniai) raudoname skyde arba be jo. Tuo tarpu „Drąsos kelio“ simbolis yra violetinis skydas su baltomis raidėmis „DK“, virš jo – violetiniai Gediminaičių stulpai.

Komisijos pirmininkas E. Rimša teigia, kad raštas buvo surašytas atsakant į paklausimą dėl „Drąsos kelio“ simbolikos, tačiau jis teigia negalįs pasakyti, ar politinė partija gali būti kaip nors dėl to baudžiama. Pasak jo, praktikoje nėra buvę atvejų, kad netinkamai nacionalinius simbolius naudojusiai partija būtų buvusi pritaikyta kokia nors sankcija.

„Partijos, pretenduojančios į nacionalinius simbolius, save perdėtai sureikšmina. Tai rodo, kad partijų vadovybės neturi naujų idėjų, savinasi, kaip buvusi TSKP, jiems nepriklausančius valstybės arba nacionalinių simbolių. Taip buvo su liberalcentristų emblema – stilizuotu mėlynu raiteliu ar Rolando Pakso partijos šiek tiek perdirbtu nacių karinio oro laivyno ereliu, taip ir su Jūsų minimo naujadaro violetiniais stulpais. Tokie dalykai atsitinka, kai ambicijos milžiniškos, o kultūros vertybinis supratimas lygus nuliui arba artimas nuliui“, - DELFI teigė Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas E. Rimša.

Jo teigimu, įstatyme neįrašyta, kad partijoms draudžiama naudotis Lietuvos nacionaliniais simboliais. Tačiau Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatyme tik nurodoma, kad dvigubą kryžių bei Gediminaičių stulpus gali naudoti valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, tačiau tik suderinusios jų projektus su Lietuvos heraldikos komisija.

„Nacionaliniai simboliai yra ir moralės reikalas. Žmonės turi suprasti, kad partija, partijėlė ar kelių šimtų žmonių grupė negali būti visos nacijos atstovais, jie atstovauja tik savo interesams, todėl nacionaliniai ar valstybės simboliai nieko bendra su tuo neturėtų turėti. Bet kai žmonės to nesupranta, tai ką gali padaryti?“ - gūžčiojo E. Rimša.

Turėjo kreiptis į specialią komisiją

Valstybinis patentų biuras, persiųsdamas Lietuvos heraldikos komisijos nuomonę Teisingumo ministerijai, pažymėjo, kad partija „Drąsos kelias“ 2012 m. rugpjūčio 8 d. yra padavusi paraišką grafiniam prekių ženklui „DK Drąsos kelias politinė partija“ registruoti, kuriame yra Gediminaičių stulpai, bet nesikreipė į Valstybinio patentų biuro aptarnaujamą komisiją dėl Lietuvos nacionalinės simbolikos vartojimo.

Komisija, į kurią turėjo kreiptis „Drąsos kelias“, vadinasi Leidimo vartoti Lietuvos Respublikos oficialųjį ar tradicinį pavadinimą, herbą, vėliavą ar kitus valstybės heraldikos objektus ar juos mėgdžiojantį žymenį, taip pat garantinius ir prabos ženklus, antspaudus, pasižymėjimo ar apdovanojimo ženklus prekių ženkluose ir dizaine suteikimo komisija.

Jai vadovauja Valstybinio patektų biuro direktoriaus pavaduotojas Žilvinas Danys.

Partijos „Drąsos kelias“ pirmininkas Jonas Varkala DELFI teigė negirdėjęs, kad jų per rinkimus naudota simbolika kaip nors pažeistų įstatymus. Anot jo, partija yra kreipusis į Valstybinį patentų biurą ir iš jo nėra gavusi kokios nors neigiamos reakcijos.

„Sudaryta sutartis su Patentų biuro žmonėmis ir jie šitą misiją atlieka. Jie ekspertai yra ir po kiek laiko gal jie ką nors atsakys? Jie kaip ir paslaugą suteikė, regis, jie žino, ką daro. Paaiškės gal kiek vėliau, bet, kaip suprantu misiją turi Valstybinis patentų biuras, jie per metus laiko turi atsakyti, tai gal tas terminas nesuėjęs?“, - pečiais gūžčiojo J. Varkala.

Tiesa, jis pripažino, kad su Lietuvos heraldikos komisija partija savo simbolikos nėra derinusi, taip pat nėra kreipusis į Komisiją, galinčią suteikti leidimą vartoti Lietuvos Respublikos oficialųjį ar tradicinį pavadinimą, herbą, vėliavą ar kitus valstybės heraldikos objektus.

Negali naudoti Gediminaičių stulpų, bet nėra, kas tai prižiūri

„Drąsos kelias“ savo simbolikoje neteisėtai panaudojo Gediminaičių stulpus
© DELFI

Leidimo vartoti Lietuvos Respublikos oficialųjį ar tradicinį pavadinimą, herbą, vėliavą ar kitus valstybės heraldikos objektus komisijos (tai sutrumpintas pavadinimas – DELFI) pirmininkas Ž. Danys DELFI teigė, kad prekės ženklo registracija ir leidimas naudoti nacionalinius valstybės simbolius nėra tas pats, nors tai priežastiniais ryšiais susiję dalykai – nesant leidimo naudoti Gediminaičių stulpus, simbolis negali būti registruojamas kaip prekės ženklas.

Jo teigimu, į Valstybinį patentų biurą partija „Drąsos kelias“ kreipėsi norėdama įregistruoti savo prekės ženklą, tačiau savo prekės ženkle norėdama naudoti Gediminačių stulpus ar kitus simbolius turi dar gauti ir minėtos Komisijos leidimą.

Norėdama gauti leidimą partija pirmiausia turi kreiptis į Komisiją, bet prašymą adresuoti teisingumo ministrui. Ši Komisija renkasi vidutiniškai kartą per mėnesį ir svarsto, ar pareiškėjas atitinka reikalavimus bei ar pats prekės ženklas su nacionaline simbolika nežemina Lietuvos valstybės.

„Žiūrime, kad nebūtų prie Lietuvos vėliavos prirašyta keiksmažodžių, kad Gediminaičių stulpai būtų naudojami pagal etaloną“, - pasakojo Ž. Danys.

Toks Komisijos leidimas naudoti nacionalinį simbolį yra būtina sąlyga prekės ženklo registravimui – nesant leidimo, negali būti registruojamas ir prekės ženklas.

Komisija galiausiai teikia teisingumo ministrui rekomendacinį sprendimą, kuriam ministras pritaria arba ne.

„Šiuo konkrečiu atveju mes turime paraišką prekės ženklui registruoti. Aišku, jie nėra gavę mūsų eksperto reikalavimo, nes galbūt paraiška paprasčiausiai per šviežia. Pas mus paraiškos nagrinėjimo terminas yra apie 6 mėnesiu, kol paraiška patenka pas ekspertą“, - teigė Valstybinio patentų biuro direktoriaus pavaduotojas.

Jo teigimu, procesas greitesnis, jeigu pateikiami du prašymai – vienas prekės ženklui registruoti, kitas – leidimui naudoti nacionalinį simbolį. Tačiau, pasak Ž. Danio, jo vadovaujamoje Komisijoje iš karto būtų klausiama Lietuvos heraldikos komisijos atstovo – ar su nacionalinio simbolio naudojimu viskas gerai. Lietuvos heraldikos komisijos atstovo nuomonė, anot pašnekovo, gali būti lemianti.

„Mes esame gavę Heraldikos komisijos nuomonę, kad, jų supratimu, toks Gediminaičių stulpų naudojimas neatitinka Lietuvoje galiojančių teisės aktų“, - sakė Ž. Danys.

Anot pašnekovo, pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą yra numatomos sankcijos už netinkamą valstybės simbolių naudojimą ir sankciją „Drąsos keliui“, anot Ž. Danio, tikriausiai turėtų skirti policija. „Kita vertus, teisingumo ministras yra atsakingas už leidimus prekių ženkluose ir dizaine, kadangi tai būsimas prekės ženklas, tad vienokia ar kitokia reakcija iš šitų kompetentingų pareigūnų galėtų būti“, - svarstė Ž. Danys.

Ministerija nekontroliuoja partijų veiklos

Tuo tarpu Teisingumo ministerija DELFI atsakė, kad, jų nuomone, „Drąsos kelias“ gali naudoti savo simbolius, nesvarbu, kad jie nebuvo registruoti kaip prekės ženklas.

„Mūsų nuomone, politinė partija gali naudoti šiuos simbolius. Tai, kad ši simbolika nebuvo registruota kaip prekės ženklas, neuždraudžia jos naudojimo“, - teigė ministro atstovė spaudai Vaida Vincevičiūtė.

„Jei Heraldikos komisija mano kitaip, jie gali imtis atitinkamų veiksmų“, - pridūrė ministro atstovė.

V. Vincevičiūtė taip pat atkreipė dėmesį, kad Teisingumo ministerija nekontroliuoja politinių partijų veiklos, o tik tikrina, ar partijų dokumentai prieš jas įregistruojant atitinka įstatymo nuostatas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Širinskienės kaltinimuose Gabrieliui Landsbergiui – vėl klausimai dėl žmonos verslo (440)

Valdančiųjų „valstiečių“ atstovai kaltina opozicinių konservatorių lyderį Gabrielių...

Atskleidė kortas: Vanagas palygino, kas iš tiesų skiriasi lietuvių Dakaro boliduose (17)

Ateinančių metų Dakaro raliui lietuviškos komandos pasiruošusios stipriai kaip niekada. Bene...

Didžiausi atlyginimai rugpjūtį: kelios įmonės darbuotojams mokėjo daugiau nei 20 tūkst. eurų (138)

Trys daugiausia mokančios įmonės rugpjūčio mėnesį vidutiniškai mokėjo virš 20 tūkst. eurų....

Poliklinikose neliks pediatrų, Vaidotas Urbonas tai vadina skandalu (98)

Pirminėje sveikatos priežiūros grandyje nebeliks pediatrų, jų funkcijas perims šeimos gydytojai,...

Taline viešintis popiežius perspėjo Estiją atnaujinta 12.38 (123)

Popiežius Pranciškus antradienį atvyko vizito į Estiją, jo vizitui Baltijos šalyse ateinant...

Vaidas Čeponis. Kuris „Žalgiris“ pajėgesnis – praėjusio ar šio sezono? (24)

Kauno „Žalgirio“ krepšinio komanda baigė komplektavimą. Paskutinis taškas sudėties...

Po 10 metų Stano antrą kartą vedė savo mylimąją Indrę: atrodė, kad išsiskyrėme jau visam laikui (65)

Atlikėjas Stanislovas Stavickis - Stano antradienį dar kartą amžiną meilę prisiekė savo trijų...

Agnė Gilytė rėžė nepagražintą tiesą apie stilisto darbo užkulisius 5 mitai, kuriais vis dar tikima

Mados industrija – tarsi svajonių oazė, į kurią trokšta patekti labai daug jaunų ambicingų...

Tarptautinį pripažinimą pelniusi operatorė: dažnai sakau, kad mano gyvenime įvyko didžiulis paradoksas

Už kinematografijos meno pasiekimus Lietuvoje ir tarptautiniuose festivaliuose įvertinta kino...

Strateginius valstybės planus pataria įgyvendinti kitaip: reikia leisti žmonėms veikti patiems

Atliekų tvarkymas – tai sistema, kurios pertvarkymo ar atnaujinimo strategijos, atgulusios ant...