„Visi Lietuvos Respublikos piliečiai yra lygūs prieš įstatymą ir turėtų dalyvauti teismo procese – pareiga duoti parodymus priklauso ir prezidentei“, – antradienį Vilniaus apygardos teisme pareiškė nuteistajam atstovaujantis advokatas Aleksandras Palamarčukas.
Prieš metus D. Grybauskaitei įžeidžiantį laišką, kuriame piktinosi, jog šalies vadovė išimtine tvarka JAV čiuožėjai Katherine Copely nesuteikė Lietuvos pilietybės, elektroniniu paštu išsiuntęs I. Gedvila yra nuteistas dėl pasikėsinimo įžeisti D. Grybauskaitę – už tai jam skirta 40 MGL (5,2 tūkst. Lt) bauda. Laiške I. Gedvila piktinosi prezidentės darbu, vadino ją valstiete, siūlė ją „raukti“ bei iškeikė necenzūriniais žodžiais.
Nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto ketvirtos apylinkės teismo nuosprendį, nes esą netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Nuteistojo advokatas nurodė, kad I. Gedvila turėjo būti teisiamas ne pagal Baudžiamojo kodekso 290 straipsnį (valstybės tarnautojo įžeidimas), o pagal 155 straipsnį (įžeidimas), todėl dėl netinkamai pritaikyto įstatymo prašė priimti išteisinamąjį nuosprendį. „Nėra įstatymo, nėra ir nusikaltimo“, – įsitikinęs gynėjas.
Tačiau antradienio rytą prasidėjęs Vilniaus apygardos teismo posėdis pakrypo netikėta linkme – I. Gedvila ir jo advokatas ne tik pareikalavo iškviesti liudyti prezidentę, bet ir vėliau pareiškė nušalinimą visai trijų teisėjų kolegijai.
Teisėjos Reginos Pocienės paklaustas, kokius klausimus D. Grybauskaitei norėtų užduoti I. Gedvila, advokatas aiškino, kad byloje būtina išsiaiškinti šalies vadovės poziciją – kaip ji vertina I. Gedvilos elgesį, ar jaučiasi įžeista dėl jo rašyto laiško, nors jo net nematė, ir ar ji pati rinkėjo laiške parašytus žodžius laiko įžeidimu.
A.Palamarčukas pabrėžė, kad jo ginamasis yra nuteistas dėl nesunkaus nusikaltimo, todėl D. Grybauskaitė galėtų pasisakyti ir dėl bausmės – ar ją reikėtų skirti I. Gedvilai ir kokią. Be to, pasak jo, šalies vadovė gali sutikti susitaikyti.
Prokuroras: prezidentė per daug užimta, kad eitų į teismą
Tačiau valstybės kaltinimą palaikantis Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Romualdas Blaževičius mano, kad nereikėtų trukdyti D. Grybauskaitės – ji ne tik nematė nuteistojo laiško, bet ir nežino, kas jame buvo parašyta – Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai elektroninį laišką perdavė policijai.
„Prašau šį prašymą atmesti tuo pagrindu, kad prezidentė turi svarbesnių reikalų nei kad... Prezidentė negavo šio pranešimo, nusikalstama veika buvo nutraukta, manau, nėra reikalo apklausti prezidentę“, – sakė prokuroras.
Bylą nagrinėjantis teismas nusprendė nekviesti D. Grybauskaitės, nes paaiškėjo, jog ji byloje net nėra pripažinta nukentėjusiąja. „Tai kas tada nukentėjusysis šioje byloje?“ – piktinosi I. Gedvila.
„Kas yra svarbiau už įstatymo įgyvendinimą, laikymąsi įstatymo nuostatų – nieko už tai svarbiau negali būti, – advokatas nesutiko su teismo sprendimu nekviesti D. Grybauskaitės. – Jeigu ji nėra pripažinta nukentėjusiąja, prašau teisėjų kolegijos prezidentę tokia pripažinti atitinkama nutartimi. Dabar išeina taip, kad nukentėjęs asmuo net nežino, kad jį bandė įžeisti, o visa valstybės sistema I. Gedvilą bando apkaltinti ir nuteisti“.
Teisėjai grasino iškelti bylą ir dėl teismo įžeidimo
Kad D. Grybauskaitė būtų iškviesta į teismą, savo baigiamojoje kalboje yra numatęs reikalauti ir I. Gedvila. „Tuščia garbė nėra garbinga“, – sakė jis.
Bylą nagrinėjantis teismas posėdį buvo priverstas nutraukti dėl nuteistojo gana ilgos ir vaizdingos kalbos, kurioje jis net citavo poetus bei aiškino, kad Baudžiamojo kodekso 290 straipsnis – sovietinė atgyvena. „Šis straipsnis yra įžeidimas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams“, – I. Gedvila įsitikinęs, kad valstybės tarnautojų garbė yra labiau vertinama nei eilinių piliečių.
Teismas tokią I. Gedvilos kalbą nutraukė ir dėl elgesio teismo metu net pagrasino iškelti bylą dėl įžeidimo. Tai papiktino nuteistąjį – jis pareiškė nušalinimą teisėjų kolegijai. Po pertraukos teismas paskelbė, kad nušalinimas yra nepagrįstas.
Gavęs teisę į paskutinį žodį, I. Gedvila pareiškė, kad teisėjai „dabar jo negalės nutraukti“ ir maždaug valandą aiškino motyvus, dėl ko turėtų būti išteisintas. Be to, jis pareikalavo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes Baudžiamojo kodekso 290 straipsnis esą prieštarauja asmens lygybės prieš įstatymą principui.
I.Gedvila tikino, kad niekada neatsiprašys prezidentės vien todėl, kad ji yra šalies vadovė. Nuteistasis aiškino, kad prezidentė laiško turinį esą galėjo sužinoti iš žiniasklaidos, kuri nušvietė teismo procesą, tačiau, pasak jo, dėl to atsakomybę turi prisiimti visa teisėsauga.
„Nė vienas asmuo, turintis autoritetą visuomenėje, nebandys jo ginti baudimu“, - įsitikinęs vilnietis, pabrėžęs, kad Didžiojoje Britanijoje valstybės vadovų įžeidinėjimas yra net tapęs „nacionaliniu sportu“ ir už tai niekas žmonių nebaudžia.
Jis pareiškė, kad turi būti išteisintas, o jeigu taip nebus, paprašė sodinti už grotų, nes baudos valstybei nemokės. Be to, nuteistasis pareikalavo nuteisti tris policijos pareigūnus dėl esą teisme duotų melagingų parodymų.
Prokuroras prašo I. Gedvilą sodinti už grotų
Vilniaus apygardos teisme antradienį nagrinėjamas ne tik I. Gedvilos, bet ir prokuratūros apeliaciniai skundai dėl Vilniaus miesto ketvirtos apylinkės teismo nuosprendžio. Juo vyras buvo nuteistas dėl pasikėsinimo įžeisti D. Grybauskaitę, tačiau buvo išteisintas dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams.
Prokuratūra mano, kad vyras išteisintas nepagrįstai, nes teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Bylos duomenimis, kai buvo nustatyta, kad prezidentei laišką rašė I. Gedvila, Vilniaus miesto trečios apylinkės teismas davė leidimą atlikti kratą įtariamojo namuose bei išimti kompiuterį.
Į I. Gedvilos namus atvykę sostinės 3-iojo policijos komisariato pareigūnai susidūrė su neįtikėtinu pasipriešinimu – buto šeimininkas tyrėjus iškeikė, apstumdė ir net šiems sudavė smūgius į krūtinę. Policininkams į pagalbą teko kviestis kolegas, netrukus I. Gedvila su antrankiais buvo išvežtas į komisariatą.
„I. Gedvila buvo agresyviai nusiteikęs ir sakė, kad žais futbolą su mūsų galvomis“, – teisme sakė policijos tyrėjai. Jie byloje buvo pripažinti nukentėjusiaisiais.
Ar bus pakeistas Vilniaus miesto ketvirtos apylinkės teismo nuosprendis, teisėjų kolegija žada paskelbti kovo 10-ąją.