„Akivaizdu, kad dėl Ukrainos narystės NATO tikėjomės aiškesnės žinios. Seimo pozicija buvo suformuluota atitinkamoje rezoliucijoje, kurioje pasisakėme, kad vienas iš Vilniaus viršūnių susitikimo tikslų – kvietimas Ukrainai. Visuomenės lūkesčiai taip pat augo su kiekviena artėjančia NATO viršūnių susitikimo diena“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen komentare, kurį Delfi perdavė jos atstovė spaudai Ilona Petrovė.
Tiesa, vertinant bendrą paketą, kurį NATO pasiūlė Ukrainai, Seimo pirmininkės matymu, yra daug gerų sprendimų. Tai – NATO ir Ukrainos tarybos įsteigimas, MAP’o (NATO narystės veiksmų plano) atsisakymas, karinė ir politinė parama Ukrainai.
„Tačiau reikia pripažinti, kad ne visos Aljanso valstybės Ukrainos narystės NATO klausimą priima vienodai, o NATO sprendimai yra kolektyvinis veiksmas“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.
Politikė tikino, kad tiek ji pati, tiek ir kiti Lietuvos politikai iki paskutinės minutės bandė pasiekti kuo palankesnį sprendimą Ukrainai.
„Lietuva derėjosi ir spaudė iki galo. Kiekvienas politikas, taip pat ir aš asmeniškai, iki paskutinės dienos visomis pastangomis mėginome pasiekti kuo palankesnį sprendimą Ukrainai.
Ar pasiekta ko tikėjomės? Priklauso nuo to, kiek realistiškai vertinome galimybes. Iš savo patirties žinome, kad kelias narystės NATO link yra procesas ir jis vyksta. O mums vakarykštis susitarimas yra dar viena paskata dvigubinti pastangas padėti Ukrainai“, – pabrėžė Lietuvos parlamento vadovė.
Įvertino sprendimų reikšmę Lietuvai
Aljanso sąjungininkų sąmonėje įvyko lūžis, teigė V. Čmilytė-Nielsen vertindama tai, dėl ko Ukrainos klausimu susitarė NATO:
„Svarbu pabrėžti, kad Ukrainos narystę NATO reikia vertinti iš perspektyvos – dar praėjusių metų rudenį praktiškai niekas Aljanse nekalbėjo rimtai apie Ukrainos narystę NATO, o šiandien mes jau kalbame apie modalumus ir konkrečius žingsnius.
Taigi, žiūrint retrospektyviai įvyko lūžis Aljanso sąjungininkų sąmonėje ir nekyla abejonių, kad Ukraina taps NATO nare.“
Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kokia NATO viršūnių susitikimo ir jo metu priimtų sprendimų reikšmė yra Lietuvai ir visam rytiniam NATO flangui.
„Mes pasiekėme labai svarbių rezultatų“, – tvirtino politikė.
„Toliau stiprinamas atgrasymas ir kolektyvinė gynyba: patvirtinti nauji gynybos planai, iš kurių vienas skirtas mūsų regionui, stiprinama oro ir priešraketinė gynyba. Skirta daugiau dėmesio Baltarusijai, įsipareigota išlaikyti budrumą ir adaptuoti NATO laikyseną, jei situacija Baltarusijoje to reikalautų. Na, o tai, kad Vilniuje pavyko pakeisti tiek Turkijos, tiek Vengrijos sprendimus dėl Švedijos, yra ilgai lauktas ir puikus rezultatas“, – vardijo ji.
Antradienį Vilniuje vykstančio susitikimo metu NATO paskelbė komunikatą, kuriame teigiama, jog Ukrainos įstojimui į NATO nebus taikomas narystės veiksmų planas, tačiau tekste neminimi konkretūs terminai, kada Ukraina galėtų tikėtis įstoti į NATO ir kokiomis sąlygomis,
„Mes galėsime pateikti pakvietimą Ukrainai įstoti į aljansą, kai sąjungininkės pritars ir bus įvykdytos sąlygos“, – dėstoma komunikate.
„Mes visiškai remiame Ukrainos teisę pasirinkti savo saugumo planus. Ukrainos ateitis yra NATO. Mes dar kartą patvirtiname įsipareigojimą, kurį prisiėmėme per viršūnių susitikimą 2008 metais Bukarešte, kad Ukraina taps NATO nare, ir šiandien pripažįstame, kad Ukrainos kelias į visišką euroatlantinę integraciją nereikalauja Narystės Veiksmų Plano“, – pažymima dokumente.
Komunikate taip pat reiškiama parama Ukrainai vykdant reformas kelyje į NATO:
„Ukraina tampa vis labiau sąveikaujanti ir politiškai integruota į Aljansą ir padarė reikšmingą pažangą reformų kelyje. Sąjungininkės ir toliau rems ir peržiūrės Ukrainos karinio suderinamumo pažangą bei būtinas papildomas reformas demokratijos ir saugumo sektoriuje. Pažangą nuolat vertins NATO užsienio reikalų ministrai. Aljansas rems Ukrainą vykdant šias reformas jos kelyje į būsimą narystę.“
Zelenskis: Ukraina supranta, kad negali tapti NATO nare
Dar prieš Vilniuje vykstantį NATO viršūnių susitikimą NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas buvo pareiškęs, jog Ukrainos pakvietimo į aljansą klausimas jo metu nebus svarstomas.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, prieš atvykdamas į Vilnių, reiškė apmaudą, jog formuluotės apie Ukrainos narystę NATO svarstomos be jos, V. Zelenskis abstrakčius pažadus įvertino itin kritiškai.
„Dabar, pakeliui į Vilnių, gavome signalų, kad tam tikros formuluotės svarstomos be Ukrainos. Ir aš norėčiau pabrėžti, kad ši formuluotė susijusi su kvietimu tapti NATO nare, o ne su Ukrainos naryste.
Tai beprecedentis ir absurdiškas dalykas, kai nenustatytas nei kvietimo, nei Ukrainos narystės laikas. Ir tuo pat metu pridedama miglota formuluotė apie „sąlygas“ net dėl Ukrainos pakvietimo.
Atrodo, kad nėra pasirengimo nei pakviesti Ukrainą į NATO, nei padaryti ją aljanso nare. Tai reiškia, kad paliekama galimybė derybose su Rusija derėtis dėl Ukrainos narystės NATO. O Rusijai tai reiškia motyvaciją tęsti terorą.
Netikrumas yra silpnumas. Apie tai atvirai kalbėsiu aukščiausiojo lygio susitikime“, – tviteryje rašė V. Zelenskis.
Trečiadienį dalyvaudamas spaudos konferencijoje „Litexpo“ V. Zelenskis dėkojo, kad aljansas dėl Ukrainos atsisakė narystės veiksmų plano. Jis tikino išgirdęs teigiamų žinių iš partnerių dėl naujojo gynybos paramos paketo ir žadėjo toliau įgyvendinti reformas, siekti euroatlantinės narystės.
V. Zelenskis tikino matantis konkrečius žingsnius, kurie Ukrainą artina prie NATO.
„Suprantama, kad yra baugu kalbėti apie mūsų narystę šiandien, nes niekas nenori, kad kiltų pasaulinis karas – tai yra logiška ir suprantama. Aš tik noriu, kad visi suprastų, jog mes esame civilizuoti ir adekvatūs žmonės. Ukraina kovoja ir puikiai supranta, kad negali tapti NATO nare tol, kol mūsų teritorijoje vyksta karas – tai visiškai suprantama, tačiau svarbu signalai, kurie yra siunčiami“, – kalbėjo prezidentas V. Zelenskis ir tikino taip pat suprantantis, kad Ukraina prisijungs prie aljanso, kai jos teritorijoje bus saugu.
Skelbta, jog NATO viršūnių susitikimo komunikate įtvirtintas sakinys apie galimybę pakviesti Ukrainą į aljansą tik tada, kai sąjungininkės pritars ir bus įvykdytos sąlygos, atitinka JAV ir Vokietijos matymą. Esą šios valstybės laikėsi tokio požiūrio: pernelyg tvirtas įsipareigojimas galėtų paskatinti Rusijos veiksmų eskalaciją, o jei Ukrainai į NATO būtų leista įstoti tebesitęsiant karui su Rusija, tai į karą galėtų įtraukti ir NATO.
Visos naujienos iš NATO viršūnių susitikimo – ČIA.
