Protestai prieš skiepus, galimybių pasą, kaukes ir kilusios riaušės rugpjūtį – dar nebuvo pabaiga. Tai rodo tvyranti įtampa, neapykantos kurstymo atvejų augimas, dažnėjantys incidentai dėl vis kintančios ir griežtinamos tvarkos, susijusios su galimybių pasu.
„Tam tikros įtampos visuomenėje pastebimos. Nors tų nusikalstamų veikų statistiškai mažiau, bet jaučiama daugiau įtampų, jautriau reaguojama į pareigūnų nurodymus, reikalavimus, žiežirbos jaučiamos. Pareigūnai pasiruošę blogiausiam scenarijui, nors kol kas labai baisaus nėra“, – pabrėžė Policijos atstovas Ramūnas Matonis, pridūręs, kad vien šiemet per pirmus 8 mėnesius virtualiojoje erdvėje policija turėjo daugiau darbo įspėjant žmones prevenciškai, o ikiteisminių tyrimų skaičius dėl neapykantos nusikaltimų išaugo keliais kartais, palyginus su situacija prie 2 metus. Dėl pandemijos valdymo nesutariantys lietuviai santykius aiškinasi ir fiziniu smurtu.
Šią savaitę net dviejuose prekybos centruose kilo incidentai, kurių metu neišvengta ne tik apsistumdymų, bet jau aidėjo ir šūviai. Nuo pandemijos pradžios įvairius suvaržymus patirianti visuomenė, regis, artėja prie kritinės ribos: kol vieni tvarkingai pasiskiepijo ir bando grįžti į įprastą gyvenimo ritmą, kiti, ypač aršiausi skiepų priešininkai vis aktyviau priešinasi įgrisusioms priemonėms, tokioms, kaip kaukių dėvėjimas, galimybių pasų tikrinimas.
Lietuva ir taip negarsėja gera emocine sveikata, o pandeminio nuovargio, streso, depresijos, priklausomybių ir dažnėjančio smurto artimoje aplinkoje kamuojamiems tautiečiams statistika nežada nieko gero: nepaisant peržengtos 70 proc. pasiskiepijusių ar persirgusių koronavirusu ribos, užsikrėtimų, mirčių bei kovidinių lovų ligoninėse skaičiai toliau dramatiškai auga.
O su jais auga ir tikimybė, kad valdžia imsis papildomų griežtinimo priemonių, kurios ir be kitų užgriūsiančių problemų vėlyvą rudenį bei žiemą gali paskatinti naują pykčio bangą. Ir nors naują komendanto valandą įvedusios Latvijos scenarijus Lietuvoje kol kas viešai dar nesiūlomas, apie ribas įspėję specialistai bei politikai toliau nesutaria, kas dėl to kaltas ir ką reikės daryti toliau.
Ribą jau mato, bet žaizdos liks ilgam
Tokio nesusikalbėjimo ir susipriešinimo netrūko ir laidoje „Delfi tema“, kur apie visuomenės susipriešinimą dėl pandemijos valdymo ir galimai pasiektas kritines ribas susikirto valdančiųjų bei opozicijos atstovai.
Parlamentaras, TS-LKD partijos narys Linas Slušnys tikino, kad susiskaldymo viršūnė visuomenėje jau pasiekta, o vienas tai rodančių veiksnių yra sumažėję mitingai.
Jei vasarą Lietuva drebino ir keliatūkstantiniai mitingai, kuriuose be kitų priežasčių valdžiai kliuvo ir dėl skiepijimo, galimybių paso, tai naujausias sutraukė iki pusantro šimto dalyvių. Be to, L. Slušnys tikino, kad tiek visuomenės sluoksniavimasis krizės metu, kai radikaliai išsiskiria nuomonės, tiek pačios demonstracijos yra normalus reiškinys.
„Į mitingus žiūriu teigiamai, kokie jie bebūtų. Tegu mitinguoja tol, kol negadina valstybės turto, nes tai yra tam tikras būdas emociją nukanalizuoti, nuleisti garą, nes neleidžiant mitingų, turėsime dar blogesnę situaciją“, – teigė parlamentaras. Jis Seime įsteigė Psichikos sveikatos pakomitetį, kuris turėtų rūpintis per pandemiją smarkiai pablogėjusios lietuvių emocinės būkles gerinimu – ketinama telkti specialistus, teikti pasiūlymus dėl šalies gyventojų psichikos sveikatos stiprinimo.
Tiesa, net jei pandemija staiga baigtųsi, nereikėtų galimybių pasų ir kitų suvaržymo priemonių, L. Slušnys įspėja, kad naivu būtų tikėtis staigaus šuolio į teigiamą pusę.
Kita vertus, anot pašnekovo, pasiskiepisiųjų bei kovidu persirgusiųjų skaičiai leidžia atsargiai tikėtis ir gerų žinių, kad per artimiausias tris savaites gali įvykti teigiamas lūžis bent jau pandemijos valdymo prasme ir susirgimų skaičiai kris. O tai gali reikšti ir įvairių ribojimų atsisakymą.
Moralus siūlo pasidėti į stalčius
Tačiau L. Slušnio kolegė Seime, opozicinės LVŽS frakcijos narė Agnė Širinskienė tikino priešingai. Esą valdžios veiksmai yra pavėluoti, chaotiški ir toliau erzins visuomenę. A. Širinskienė su būriu parlamentarų jau kreipėsi į Konstitucinį teismą, prašydami įvertinti, ar Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso neprieštarauja Konstitucijai.
„Kitas dalykas, kuris vyksta visuomenės atžvilgiu – ji jaučia spaudimą, galimybių pasas naudojamas kaip politinio spaudimo priemonė, nes valdžia jaučiasi desperacinėje būklėje – reikalavimai griežtinami, gyvenimas apsunkinimas, o kai žmonės įsibaiminę, net jei skiepų baimės nepagrįstos, jos egzistuoja, jie patiria ne valdžios nuraminimą, ne informavimą, o spaudimą: vieną savaitę parduotuvėje taisyklės vienokios, priprantame, o tada kitą savaitę jau kitos“, – piktinosi parlamentarė. Ji pridūrė, kad prie įtampos prisidėjo ir valdantieji, kuriuos opozicija nuo pavasario ragino atsisakyti ir taip įtampoje gyvenančią visuomenę neva dar labiau skaldančių sprendimų, tokių, kaip partnerystės, Stambulo konvencijos klausimai.
„Ponas Slušnys yra neteisus, kad visuomenės pykčiai – už nugaros, kad bus ramiau. Aš drįsčiau prognozuoti, kad kai lapkričio gale ar gruodį bus gautos sąskaitos už šildymą ir elektrą, tai bus daug pykčio, nes tai bus dar vienas smūgis“, – tikino A. Širinskienė.
Jos manymu, galimybių paso reikalavimai esą yra vieni griežčiausių ES, tačiau susiejus jų turėjimą su laikinu ir dabar jau panaikintu leidimu nedėvėti kaukių prekybos centruose buvo padaryta klaida, kuri esą prisidėjo prie pandeminės situacijos blogėjimo. Be to, valdžios prioritetai esą buvo pasirinkti klaidingai, nes iki šiol didelė dalis nepaskiepytųjų – pažeidžiamiausi, vyresnio amžiaus žmonės. Į tai sureagavęs L. Slušnys atšovė parlamentarei, kad tai jos partija netiesiogiai flirtuoja su skiepų priešininkais, tad neturėtų moralizuoti apie valdančiųjų veiksmus.
„Man Širinskienė kelia juoką, nes jos partija vienu metu aiškina, kaip valdžia daro negerai, o Valius Ąžuolas su keletu personažu atviru tekstu viešumoje aiškina, kokia nesąmonė yra skiepai, kaip negalima to daryti, kokios čia sąmokslo teorijos. Taigi, įtakingos partijos įtakingi žmonės nuo to neatsiriboja, jų pačių partija mielai palaiko šią kryptį ir sėkmingai tikina, kad tai tėra kita nuomonė. Tad moralus pasidėkite į stalčių, kol nesusitvarkėte su savo vidiniais dalykais“, – teigė L. Slušnys.
