Seimo narių grupė kreipimesi teigia, kad galimybių pasas ne tik segreguoja žmones, diskriminuoja atskiras jų grupes, bet ir varžo asmens teises į mokslą, teisę laisvai pasirinkti darbą, susirinkimų teisę, ūkinės veiklos laisvę, teisę gauti paslaugas.
Parlamentarai taip pat teigia, kad kyla klausimų dėl ribojimų proporcingumo bei teisėtumo, nes „žmogaus teises suvaržančios nuostatos yra įtvirtintos Vyriausybės nutarimu, nors Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, jog tą gali daryti tik įstatymo leidėjas įstatymu“.
Kreipimąsi pasirašė 36 Seimo nariai, priklausantys opozicinėms Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Darbo partijos, Regionų partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoms.
„Valdžios desperacija ir negebėjimas pasirinkti prevencinių priemonių nėra tai, kas pagrįstų priemonių, varžančių žmonių teises, proporcingumą ar užtikrintų jų teisėtumą. Priešingai – tokie pasisakymai rodo, kad esame teisūs abejodami galimybių paso draudimų pagrįstumu, būtinumu demokratinėje visuomenėje bei proporcingumu“, – LVŽS frakcijos pranešime spaudai cituojama Agnė Širinskienė.
Seimo narių grupė, motyvuodama tuo, kad galimybių pasą įteisinęs reguliavimas varžo pamatines didelės grupės žmonių teises, prašo Teismą nagrinėti kreipimąsi ne eilės tvarka, o suteikiant jam pirmenybę. Tokį sprendimą Konstitucinis Teismas gali priimti įvertinęs bylos aplinkybes.
Kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto konstitucingumą turi ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių Toks kreipimasis nagrinėjamas įprasta tvarka.
Opozicija į KT kreipėsi dėl Vyriausybės vasario 26 dienos nutarimo, kuriuo šalyje buvo paskelbta ekstremalioji situacija. Šiame daugelį kartų keistame nutarime yra nustatyti pandemijos ribojimai, tarp jų ir skirtingos sąlygos turintiems galimybių pasą ir nevakcinuotiems bei nepersirgusiems žmonėms.