„Įsivaizduokite dabar situaciją, kurioje ministras Landsbergis sulauktų kaltinimų iš 13 asmenų, iš trijų institucijų, kad jis netinkamai elgiasi su savo darbuotojais. Ir tada kas nors pasakytų: tegul eina toliau dirbti, nes jo darbas yra specifinis. Aš nemanau, kad jūs mane paleistumėte“, – žiniasklaidai ketvirtadienį iliustratyvų pavyzdį pateikė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Taip Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas reagavo į prezidento G. Nausėdos pareiškimą.
Prezidentūros teigimu, G. Nausėda antradienį susitiko su ambasadoriumi E. Bajarūnu, jį išklausė ir paprašė į Londoną grįžti tęsti darbus. Prezidentas G. Nausėda sako, kad E. Bajarūnas yra reiklus vadovas, o ypač Jungtinėje Karalystėje ambasadorius turi dirbti ir savaitgaliais, kad susitiktų su vietos lietuviais.
„Tai jeigu kas nors sakys, kad mes nenorime tavęs nuvežti į vietą dėl to, kad yra šeštadienio popietė, natūralu, kad tokių nesutarimų kyla“, – svarstė šalies vadovas.
Taip pat darbuotojai liudijo, kad ambasadorius liepė gerbti ir jo žmoną Giedrę Žickytę, kurią neva pristatė kaip „nacionalinę vertybę“. Ir dar liudijama, kad ji įsakmiai yra įsitraukusi į ambasados darbą – duoda asmeninio pobūdžio užduočių. Ambasados darbuotojai esą jaučia įtampą ir nerimą.
„Išklausius tik vieną pusę, susipažinus tik su viena dalimi istorijos grąžinti ambasadorių atgal pas tuos žmones, kurie kiekvieną dieną su juo toliau turi dirbti, priklauso nuo jo, man atrodo, nėra iki galo atsakinga“, – svarstė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Ir nors prezidentas G. Nausėda E. Bajarūną į ambasadą ragina grįžti, G. Landsbergis sako, kad už užsienio politiką atsakingos institucijos konsultuosis.
„Jeigu jie dabar būtų nutildyti, ministerija taptų blogesne vieta dirbti“, – pabrėžė URM vadovas.
Seimo Užsienio reikalų komitetas kitą savaitę šią situaciją žada aptarti, komitetas gali inicijuoti ambasadoriaus atšaukimą, bet galutinis žodis vis tiek būtų prezidento G. Nausėdos.
„Yra diplomatinis įstatymas, elgesio normos, tam tikri standartai. Galų gale yra ir diplomatinės tarnybos prestižas, kurį mes turime saugoti ir kairėje, ir dešinėje. Manau, kad prezidentui tai turėtų rūpėti labiausiai“, – LNK žinioms sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis.
Panašu, kad vieningos nuomonės nebus ir Seimo komitete.
„Mėtytis žmonėmis dėl to, kad kažkas kažkur ne vietoje nusikeikė, atleiskite, bet aš manau, jog nereikėtų“, – LNK žinioms teigė šio komiteto narys, opozicijos atstovas Giedrius Surplys.
Jis teigia, kad toks patyręs diplomatas kaip E. Bajarūnas turėtų dirbti toliau. O su darbuotojais – susitarti.
„Susėdus kaip suaugusiems žmonėms pasikalbėti ir įsivesti tam tikras elgesio taisykles, kurių iki šiol turbūt nebuvo“, – savo įžvalgomis dalijosi parlamentaras G. Surplys.
Prezidentas G. Nausėda dar piktinasi, kad kaltinimai E. Bajarūnui buvo paviešinti.
„Tą pačią dieną jie atsiduria žiniasklaidoje“, – teigė G. Nausėda.
Trečiadienį pats E. Bajarūnas su žiniasklaida kalbėjosi, panašu, jau po pokalbio su G. Nausėda. Ribas peržengęs jis neigia, bet vieną klaidą patvirtino.
Kai G. Nausėdą su žmona Diana pakvietė į „Operos Fantomą“ ir bilietus nupirko už ambasados pinigus. E. Bajarūnas teigia, kad tai buvo nesusipratimas, kurį vėliau ištaisė ir sumokėjo iš savo lėšų.
„Tai yra neadekvati situacija, pirmą kartą naudojamas politinėje kovoje ambasadorius“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė E. Bajarūnas.
Tiesioginis ambasadoriaus E. Bajarūno viršininkas G. Landsbergis šią spaudos konferenciją pavadino neįprasta. Diplomatai privalo su diplomatine tarnyba suderinti kiekvieną žodį.
Paklaustas, ar kuris nors ambasadorius yra ėjęs į atvirą konfrontaciją su ministru, pats ambasadoriumi buvęs Ž. Pavilionis sako, kad yra.
„Aš panašiai konfrontavau su ministru Linu Linkevičiumi. Ir atsidūriau Seime“, – LNK žinioms sakė Ž. Pavilionis.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
Trintys dėl ambasadorių – jau ne pirmą kartą
Į viešumą nutekėjus informacijai apie galimai nederamą Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno elgesį su savo darbuotojais, dvi už Lietuvos užsienio politiką atsakingos institucijos apsikeitė abipuse kritika. Subtiliais kaltinimais apsimainė ir šių institucijų pirmieji asmenys – prezidentas Gitanas Nausėda bei ministras Gabrielius Landsbergis. Prezidentūra neslėpė įtarianti, kad ministras šioje istorijoje užsiima politinėmis manipuliacijomis. Be to, nerodyta ženklų, kad veikiausiai jau G. Landsbergio pasitikėjimo netekęs ambasadorius galėtų būti patrauktas atsakomybėn. Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija (URM) ne tik viešai suabejojo prezidento atsakingumu, bet ir užsiminė, kad nuo šio klausimo neatsitrauks, net jei G. Nausėda toliau gins mobingu apkaltintą ambasadorių.
Didelių simpatijų vienas kitam nejaučiantys politikai rezonansą sukėlusioje istorijoje skirtingai įvertino tiek politiniame lauke atsidūrusį E. Bajarūną, tiek apskritai, ką reikėtų laikyti grėsmę keliančia problema. Komentuodamas E. Bajarūnui mestus kaltinimus, prezidentas pirmiausia akcentavo ne į viešumą patekusios inspektorių ataskaitos detales apie netinkamą ambasadoriaus elgesį. Šalies vadovas akcentavo bei kritikavo patį faktą, kad galimai nederamą ambasadoriaus elgesį atskleidžianti informacija atsidūrė viešumoje.
„Yra tik du variantai, kaip iš Užsienio reikalų ministerijos tokia informacija atsiduria žiniasklaidoje, – arba situacija nevaldoma ir vidutinės grandies žmonės ją išplukdo į viešąją erdvę, arba visa tai daroma su Užsienio reikalų ministerijos vadovybės žinia. Abu dalykai tiesiog nepriimtini“, – ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
Prezidento neįtikino E. Bajarūnui mesti įtarimai mobingu, jis labiau rinkosi paties ambasadoriaus pasiūlytą versiją – kad jei kas ir buvo nepatenkintas jo darbu, tai tik dėl to, jog ambasados vadovas yra itin reiklus.
Po tokio prezidento pareiškimo G. Landsbergis daugiaaukščių metaforų nebeieškojo. Pasak jo, prezidentas elgiasi tiesiog neatsakingai, jei, neišklausęs galimai nukentėjusios pusės, mobingu kaltinamą ambasadorių siunčia atgal į darbo vietą.
Sulaukusi retorinių ministro klausimų, prezidentūra pozicijos nepakeitė ir nepanoro teisintis bei komentuoti, kodėl nebuvo išklausyta skundą pateikusioji pusė. Šalies vadovo komunikacijos grupė tik pažymėjo, kad esminis dėmesio objektas šioje istorijoje turėtų būti faktas, kodėl tarnybinio patikrinimo medžiaga atsidūrė spaudoje.
„Prezidentas atkreipė dėmesį į nepriimtiną situaciją, kai URM atliekamo tarnybinio patikrinimo medžiaga atsidūrė spaudoje. Atsakingas ministras turėjo užtikrinti, kad ambasados darbuotojų liudijimais ir ministerijos inspektorių surinkta medžiaga nebūtų manipuliuojama viešojoje erdvėje, o tarnybinės veiklos vertinimas būtų atliktas kvalifikuotai ir nešališkai“, – Eltai teigė prezidentūra.
Savo ruožtu URM į kartojamus šalies vadovo ir prezidentūros raginimus, kitaip nei davė toną G. Landsbergis, nesureagavo. Pasak URM, prezidento mesti įtarimai dėl medžiagos nutekinimo skamba kaip išsisukinėjimai. Anot ministerijos, reikėtų koncentruotis ne į šį faktą, bet į galimai vyraujančią nepalankią darbo aplinką Londone esančioje Lietuvos ambasadoje.
„Insinuacijos dėl informacijos nutekinimo atrodo kaip bandymas nukreipti dėmesį, nes inspektoriaus išvada pirmadienį buvo išsiųsta 3 institucijoms: Lietuvos Respublikos prezidentui, ministrui pirmininkui ir Seimo Užsienio reikalų komitetui. Pažymime, kad minėta informacija nesudaro valstybės ar tarnybos paslapties bei nėra atitinkamai klasifikuojama, tai yra tarnybinio naudojimo informacija“, – Eltai perduotame komentare teigė URM.
„Institucijoms susipažinus su generalinio inspektoriaus tyrimo išvada, pagrindinis klausimas išlieka – kaip išspręsti JK atstovybės darbuotojų nepalankią darbo aplinką, kuri turi neigiamą įtaką strategiškai svarbios Lietuvai atstovybės darbo rezultatams. Reikalingas visų institucijų sutarimas tiek dėl ambasadoriaus, tiek dėl atstovybės sklandaus tolimesnio darbo“, – pridūrė ministerija.
Maža to, URM komentare prezidentas ne tik raginamas nesprukti nuo G. Landsbergio akcentuotos problemos sprendimo. Kartu ministerija užsimena, kad net jei nepavyks su G. Nausėda rasti bendrų vardiklių, bus imtasi atitinkamų priemonių.
„Vis dar viliamės, kad prezidentas mato pagrindinę problemą ir nesistengs pabėgti nuo jos sprendimo. Jeigu prezidentas nuspręstų, kad jis nemato ar ketina ignoruoti problemą bei konstruktyviai dalyvauti ją sprendžiant, ministras toliau pasilieka teisę veikti įstatymų numatyta tvarka“, – tvirtina ministerija, tarsi primindama, kad prieš kelerius metus atviras trintis kėlę nesutarimai dėl ambasadorių vėl gali grįžti į prezidentūros ir URM santykių darbotvarkę.
ELTA primena, kad abejonių dėl diplomato tinkamumo tęsti pareigas kilo po to, kai naujienų portalas delfi.lt paskelbė, jog, šaltinių duomenimis, URM sulaukė skundų dėl galimo E. Bajarūno mobingo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Trečiadienį portalas paviešino ir URM inspektorių ataskaitos detales, kuriose kalbama apie netinkamą ambasadoriaus elgesį, jo žmonos piktnaudžiavimą ambasados resursais. Todėl siūloma spręsti dėl E. Bajarūno tinkamumo eiti pareigas.
