STT, atsižvelgdama į viešojoje erdvėje skelbiamą informaciją ir periodiškai gaunamus pranešimus dėl įtariamo savivaldybių lėšų neskaidraus, nepagrįsto naudojimo ir atskaitomybės trūkumo bei skaidrumo stokos savivaldoje regimybės, nurodė nuolat vertinanti informaciją, bendradarbiaujanti su kitomis teisėsaugos institucijomis, tikino, kad imasi veiksmų.
„Baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė, taikytina tik jeigu susiklostę teisiniai santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis.
Siekiant skaidresnės valstybės institucijų veiklos, atsparios korupcijai aplinkos kūrimo, korupcijos rizikos veiksnių mažinimo ir aiškumo priimamuose sprendimuose, STT atliko atsitiktine tvarka atrinktų 23 savivaldybių teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybių tarybų narių veiklos apmokėjimą bei išlaidų savivaldybių tarybos nariams kompensavimo tvarką, antikorupcinį vertinimą.
Išvada kartu su pasiūlymais pateikti Lietuvos savivaldybių asociacijai, analizuotoms savivaldybėms ir Vidaus reikalų ministerijai, kurios per du mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
Taip pat, siekiant padėti savivaldybėms tiksliau identifikuoti jų veikloje egzistuojančias korupcijos rizikas ir jų veiksnius, atnaujino pavyzdinį tipinių rizikų ir jų veiksnių, būdingų atskiroms veiklos sritims, sąrašą, kuriame šalia kitų sričių pateiktos ir rekomendacijos dėl tarybos narių veiklos apmokėjimo“, – rašoma trečiadienį STT paskelbtame pranešime.
Be šių prevencinių priemonių STT pranešė kreipusis į:
– savivaldybių administracijos direktorius su prašymu imtis priemonių dėl savivaldybių tarybų narių išlaidų kompensavimui skirtų lėšų panaudojimo teisėtumo ir pagrįstumo užtikrinimo;
– savivaldybių kontrolės ir audito tarnybas, siūlant imtis veiksmų pagal kompetenciją, susijusių su 2019–2023 metų kadencijos savivaldybių tarybų narių išlaidų kompensavimu, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimu;
– Vyriausybės atstovus apskrityse, prašant vertinti, ar savivaldybės administravimo subjektų teisės aktai, susiję su savivaldybių tarybų narių išlaidų kompensavimu, neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams.
„Valstybėje, kuriant stiprią antikorupcinę aplinką, reikalingas tiek visuomenės, žiniasklaidos, tiek valstybės institucijų įsitraukimas“, – pridūrė STT.
Ažiotažas dėl savivaldybių tarybų narių leidžiamų kanceliarinių lėšų viešumoje kilo po to, kai duomenis apie neskaidriai leistas lėšas ėmė viešinti visuomenininkas Andrius Tapinas.
Šią savaitę daugiausiai dėmesio susilaukė informacija apie tai, kaip lėšas naudojo praėjusios kadencijos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai, taip pat keliamas klausimas ir dėl švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės atsakomybės, kuri eidama Kauno miesto savivaldybės tarybos narės pareigas daugiau kaip 13 tūkst. eurų išleido kanceliarijos prekėms, ryšio priemonėms, publikacijoms, transporto ir panašioms paslaugoms.
Ministrei paviešinus išlaidų ataskaitas, paaiškėjo, kad avansu gautos ir vėliau išleistos sumos sutampa centas į centą. Daugiau apie tai – čia.