Politikos apžvalgininkai sako, kad šalies vadovės veto nestebina, tai – jos santykių su valdančiaisiais per visą šią kadenciją tęsinys. Valdantieji tarsi ir prastesnėje situacijoje: kai Dalia Grybauskaitė gina silpnesnę pusę – darbuotoją, nelabai išeitų tai ignoruoti, juk visi prieš rinkimus deklaruoja savo palankumą eiliniam žmogui.
Valdantieji, skubėję iki vasaros, dar šią Seimo sesiją patvirtinti socialinio modelio, panašu, nuspaudė stabdžius. Ne paslaptis, tam įtakos turėjo prezidentės vetuotas Darbo kodeksas ir pirmadienį išsakyta jos pozicija. Prezidentė pareiškė, kad darbdavių inicijuotos ir valdančiųjų palaimintos socialinio modelio dalies – Darbo kodekso pataisos – įteisina darbdavių dominavimą, nors esą turėtų ginti darbuotojus – silpnesnę darbo santykių šalį ir pasiūlė iš 260 Kodekso straipsnių taisyti 22 nuostatas.
„Neįsiklausius į žmonių lūkesčius, kai kurios priimtos Darbo kodekso nuostatos ignoruoja net Trišalėje Taryboje pasiektus kompromisus, dar labiau didina socialinę atskirtį ir įtampą visuomenėje, atveria naujus kelius šešėliui ir skatina emigraciją, užprogramuoja nepasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis“, – sako D. Grybauskaitė.
Premjeras atkirto, kad priešingai – emigracija didės, jei nebus įteisintas Seimo priimtas socialinio modelio variantas.
„Aš laikausi tos pozicijos, kad Darbo kodeksas tas, kuriam pritarė Seimas, jis toks turėtų būti ir priimtas, tai reiškia, kad veto turėtų būti atmestas“, – tikina premjeras Algirdas Butkevičius.
Po prezidentės veto, darbdavių atstovai ėmė stabdyti socialinio modelio projekto priėmimą, esą jiems jau geriau dabar galiojantis Darbo kodeksas, nei Kodeksas su prezidentės siūlomais pakeitimais. Baigiantis savaitei, penktadienį susirinkę valdantieji sprendė, ar skubiai šaukti neeilinę sesiją, kurioje būtų sprendžiama, ką daryti su prezidentės veto: pritarti jam ar atmesti. Po valdančiųjų susitikimo premjeras šįkart griežtai – nekeitė ankstesnės savo pozicijos dėl Darbo kodekso ir antrino darbdavių nuomonei.
„Jeigu niekas nebūtų daroma ir būtų pritariama veto, tai šitas Darbo kodeksas būtų blogesnis, negu dabartinis galiojantis“, – tikina premjeras.
Tačiau valdantieji, mūsų duomenimis, jau surinkę parlamentarų parašus, kad pirmadienį ir antradienį būtų surengta neeilinė Seimo sesija, staiga pakeitė poziciją. Esą dar reikia sulaukti prezidentės nuomonės dėl viso socialinio modelio paketo. Prezidentūra informavo, kad viso paketo pats Seimas jai dar nėra pateikęs.
„Kada visas kompleksas tų įstatymų bus su prezidentės nuomone. Ir apsispręsim dėl tolesnės eigos – ar reikia kviesti neeilinę sesiją, ar tą dalyką svarstysime rugsėjo mėnesį, prasidėjus eilinei sesijai“, – tikina Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis.
Kad būtų atmestas prezidentės veto, reikia 71 parlamentaro balso. Opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, sulaukęs premjero klausimo, kokios pozicijos dėl prezidentės veto laikytųsi liberalai.
„Klausinėjo ir mūsų, ar mes palaikytume veto atmetimą, tai sakyčiau – taip, mes palaikytume veto atmetimą“, – teigia E. Gentvilas.
Opozicijos lyderis Tėvynės sąjungos–Krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Andrius Kubilius teigia, kad jų frakcija palaikytų prezidentės veto ir mano, kad Seimas turėtų apsispręsti kuo greičiau.
„Mano siūlymas būtų iš tikrųjų priimti prezidentės pasiūlymus, o rudenį ar naujam jau Seime dėl tų kelių vietų dar papildomai Seime padiskutuoti, kartu su prezidente rasti tinkamus kompromisus“, – teigia A. Kubilius.
Politologas Ramūnas Vilpišauskas teigia, kad socialinio modelio pristatymas visuomenei ir jo svarstymai tarp socialinių partnerių apnuogino karčią tiesą – susidariusį telkiančios politinės lyderystės vakuumą šalyje. Kad dabartinė socialinė politika turi ydų, yra pasisakiusios ir tarptautinės organizacijos, tam neprieštarauja ir šalies vadovai. Iniciatyvos įgyvendinti socialinį modelį ėmėsi vyriausybė. Būtent premjeras bei socialinės apsaugos ir darbo ministrė turėjo sutelkti socialinius partnerius bei politikus bendram tikslui. Apie tai turėjo būti kalbama ir su prezidente, turinčia veto teisę, siekiant išvengti dar didesnio susiskaldymo. Tačiau politologas pasigenda ir pačios prezidentės iniciatyvos – skirtingas pozicijas turinčias grupes susodinti prie vieno stalo.
„Prezidentė galėjo mėginti imtis to telkiančio konsensuso, paieškas inicijuojančio lyderio vaidmens, bet nusprendė pasirinkti saugesnį variantą ir nerizikuoti, jeigu kartais jai nebūtų pavykę rasti to pagrindinėms visuomenės grupėm priimtino sprendimo“, – sako R. Vilpišauskas.
Pasak politologo Vincento Vobolevičiaus, premjero ir prezidentės nuomonių susikirtimas dėl Darbo kodekso yra ir iki šiol buvusių santykių tąsa.
„Tas karas vyksta ir veto labai tinka daugeliu lygmeniu, nes ne tik pastato A. Butkevičių ir socdemus į keblią padėtį, bet taip pat prezidentei suteikia žmonių interesų gynėjos etiketę“, – aiškina V. Vobolevičiaus.
V. Vobolevičius sako, kad premjero griežtam tonui dėl Darbo kodekso įtakos turi pragmatiniai išskaičiavimai.
„Yra nepaprastai naivu galvoti, kad premjero partija yra darbo žmogaus partija, ar šiaip partija, kuriai svarbiausia žmogus. Ne visi žmonės lygūs, rėmėjai yra lygesni ir natūraliai partija stengiasi, būdama valdžioje, atsidėkoti savo rėmėjams, tarp kurių yra labai daug vietinio verslo įmonių, priimdama jiems palankų įstatymą. Dėl to natūralu, kad premjeras kalba kovingai, jis negali šiuo atveju nusileisti“, – teigia V. Vobolevičius.
V. Vobolevičius teigia, kad po Darbo kodekso vetavimo prezidentės populiarumas turėtų augti. Nors ir socialdemokratų reitingai, esą neturėtų labai kristi: dėl Darbo kodekso nėra opozicijos prieštaravimų, o socialdemokratų rinkėjai galimų Darbo kodekso nuostatų realybėje savo kailiu dar nepajutę.