Paklaustas, kaip atsimins dešimtmetį darbo mokykloje, A. Avčininkas teigė, jog šis laikas buvo labai permainingas.
„Buvo pilni iššūkių, galimybių, rizikų, grėsmių, konfliktų, pergalių, sėkmių... Žodžiu, aš eidamas į mokyklą (dirbti, aut. p.) nelabai ir įsivaizdavau, ko tikėtis. Buvau atlikęs pedagoginę praktiką, bet kai įkritau, kaip ta muselė į išrūgas... Bet esu pakankamai valingas žmogus, tai sugebėjau šiaip ne taip kapanotis tuos dešimt metų. Mano sąžinė rami, kad padariau tai, ką galėjau padaryti geriausio“, – kalbėjo darbą mokykloje paliekantis mokytojas.
Jo teigimu, tai buvo vieni iš gražiausių, vertingiausių ir geriausiai įsimenančių, bet kartu sunkiausių, labiau išsunkiančių, demotyvuojančių, nuviliančių metų.
„Atidaviau viską, gavau šį bei tą kartais. Kartais gavau daugiau, nei tikėjausi – pelnytai ar ne. Tie metai buvo tokie dinamiški, kad pirmų kelerių metų aš net nelabai ir prisimenu, nes buvau nuolatinėje šoko būsenoje“, – tikino A. Avčininkas.
Buvęs mokytojas tikino, jog sprendimą palikti mokyklą priėmė dėl to, kad pavargo.
„Pavargau nuo visos darbo kultūros. Kalbant ne apie konkrečiai mokyklą, bet kalbant apie visą sistemą, kuri įtraukia ir įsuka taip, kad iš jos vos gyvas kartais beišeini.
Tai tas iškreiptas darbo kultūros suvokimas ir buvo tas kertinis momentas, kuris ir lėmė, jog pasakiau sau, kad yra gana. Riba yra peržengta ir reikia pradėti galvoti apie save“, – pasakojo LNK laidos „Labas vakaras, Lietuva“ pašnekovas.
Jo teigimu, šiuolaikiniai mokiniai yra įdomūs, visi jie – labai skirtingi.
„Yra tokių, kurie kartais varo į neviltį, bet kitą akimirką – ima ir pakylėja. Jie labai dinamiški. Bet kadangi sistema nėra orientuota į to mokinio praktinę sėkmę, tai ateityje mokiniai irgi kartais yra pasiklydę, kaip ir mokytojai. Kartais atrodo, jog jie nežino, ką mokykloje veikia.
Bet ar tai yra vaikų kaltė? Manau, kad jokiu būdu ne. Manau, kad jie yra sistemos įkaitai, drastiškai pasakysiu“, – kalbėjo A. Avčininkas.
Mokyklą paliekantis mokytojas A. Avčininkas teigė, jog absoliučiai netiki, kad mokytojo profesija prestižine gali tapti iki 2025 metų.
„Teoriškai viskas yra įmanoma. Manau, kad iki tų pokyčių liko pusantrų metų? Niekas nėra padaryta, kad kokia nors išraiška tos prestižinės profesijos atsirastų praktikoje. Visiškai absoliučiai netikiu, man yra juokinga“, – LNK sakė mokytojas.
Paklaustas, ar dar svarstytų kada nors grįžti į mokytojo kėdę, A. Avčininkas teigė, jog turi pasikeisti požiūris į darbo kultūrą, mokytoją, ateitį.
„Kol mes sau tiesiogiai neištransliuosime, kad dabar esame duobėje. Reikia drąsos pripažinti, kad švietimas išgyvena krizę. Ir tada nuo to dugno atsispyrę mes galime strategiškai pažiūrėję judėti pirmyn. Iki tol niekas nesikeis“, – LNK laidai „Labas vakaras, Lietuva“ sakė buvęs mokytojas A. Avčininkas.
Visą LNK laidos „Labas vakaras, Lietuva“ pokalbį su A. Avčininku žiūrėkite čia:
