Jungtinės Karalystės Ministrė Pirmininkė Theresa May taip pat trumpai informuos apie pasirengimą kitų metų kovą pradėti notifikavimo procedūrą dėl „Brexito“.
ES valstybių vadovai įvertins pastarojo meto Rusijos veiksmus Sirijoje ir ES kaimynystėje – civilių bombardavimą Alepo mieste, provokuojantį elgesį ir karinės jėgos demonstravimą Baltijos jūros regione, tęsiamą agresiją Ukrainoje. Vien per šiuos metus nuo Rusijos antskrydžių Sirijoje žuvo 2700 civilių.
EVT kalbės ir apie tolesnes priemones migracijos krizei suvaldyti. Kovą pasirašyta ES sutartis su Turkija žymiai sumažino pabėgėlių srautą iš Sirijos, tačiau atsinaujino Centrinės Viduržemio jūros kelias iš Afrikos. Iki metų pabaigos ES ketina sudaryti sutartis su nelegalios migracijos kilmės šalimis Afrikoje – Nigerija, Nigeriu, Maliu, Čadu ir Etiopija. Taip pat numatoma sukurti išorinį investicinį fondą, kuris skirtų paramą investicijoms skatinti ir naujoms darbo vietoms kurti Afrikos šalyse.
Tarp priemonių numatytas ir tolesnis išorinių sienų stiprinimas – spalį įsteigta Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra. Bus kuriama Europos išankstinio patikrinimo sistema, padėsianti atlikti asmenų saugumo patikrą jiems dar neatvykus į ES.
Briuselyje taip pat bus aptarta padėtis dėl ES ir Ukrainos asociacijos sutarties įsigaliojimo. Nyderlandų piliečiams referendume balsavus neigiamai, sustojo šios sutarties ratifikavimo procesas ES. Prezidentės teigimu, tai labai blogas signalas Ukrainos žmonėms, kurie siekia kurti europinę savo šalies ateitį.
Dar vienas temų blokas, kuris bus svarstomas EVT, yra prekybos ir ekonomikos klausimai. Diskusijų tikslas – surasti sprendimą dėl ES prekybos sutarties susitarimo su Kanada (CETA) pasirašymo. Šiuo metu Valonijos Parlamentas nepritaria jos pasirašymui. CETA sutartis būtų labai naudinga tiek Lietuvos, tiek ES gamintojams. Planuojama, kad ją pasirašius bendra ES prekyba su Kanada išaugs 25 proc. Lietuvos eksportuotojai sutaupytų apie 1,2 mln. eurų muitų mokesčių.
