„Patikinau ją ir komandą, kad Lietuvos žmonių parama Baltarusijos žmonėms, laisvę mylintiems žmonėms, tiek tiems, kurie yra Baltarusijos teritorijoje, tiek tiems, kurie yra Lietuvoje, ji išlieka nepakitusi“, – žurnalistams po susitikimo su S. Cichanouskaja teigė Seimo pirmininkė.
Todėl, leido suprasti politikė, ji nepalaikytų sprendimo suvienodinti ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, jei tokia iniciatyva grįžtų į Seimą.
„Mano nuomone, pavasarį priimtas Seimo sprendimas buvo teisingas. Diskusija neišvengiamai į Seimą sugrįš. Bet viliuosi, kad padiskutavę ir pasvėrę visus už ir prieš, mes paliksime diferencijavimą ir nesulyginsime Rusijos bei Baltarusijos piliečių esančių čia Lietuvoje“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Manau, kad Lietuvos nacionalinis interesas yra daryti viską, kad Baltarusijos ateitis būtų demokratiška bei europietiška“, – akcentavo ji.
Cichanouskaja: litvinizmo teorija iškelta, siekiant sukiršinti lietuvius ir baltarusius
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja teigia mananti, kad Lietuvoje atsinaujinusios diskusijos apie litvinizmo apraiškų padažnėjimą yra dirbintai sukurta problema, siekiant sukiršinti lietuvius ir baltarusius.
„Manau, kad ši problema yra sukurta dirbtinai. Esu absoliučiai, 99 procentais įsitikinusi, kad baltarusiai nėra girdėję apie litvinizmą. Litvinizmo teorija iškelta, siekiant sukirštini lietuvius ir baltarusius, siekiant juos sukiršinti, siekiant išprovokuoti diskusijas apie litvinizmą“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė S. Cichanouskaja.
Anot jo, Baltarusijoje apie litvinizmą nėra kalbama. S. Cichanouskajos teigimu, diskusijos apie minėtą teoriją vyksta tik Lietuvoje.
„Apie tai kalbama tik Lietuvoje, tokių diskusijų Baltarusijoje nėra. Mes niekada nekvestionuosime Lietuvos vientisumo. Vilnius yra Lietuvos miestas“, – pažymėjo Baltarusijos opozicijos lyderės.
Ji teigė mananti, kad diskusijos apie litvinizmą yra naudingos Kremliaus ir Minsko režimams.
„Jei yra žmonių, kuriems kyla klausimų, jie turėtų tai aptarti su istorikais, bet nekalbėti apie tai politiniame lygmenyje“, – kalbėjo S. Cichanouskaja, paklausta, kokią žinutę galėtų pasiųsti asmenims, kurie susidomėji litvinizmo teorija.
ELTA primena, kad pastarąjį mėnesį šalyje tęsiasi diskusijos dėl ribojamųjų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams suvienodinimo.
Prezidentas Gitanas Nausėda jau anksčiau ragino Seimą apsvarstyti vienodus ribojimus rusams ir baltarusiams. Apie tai jis priminė ir reaguodamas į Baltarusijoje dislokuotos Rusijos samdinių „Wagner“ keliamą grėsmę.
Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas pranešė, kad ministerija mato poreikį sugriežtinti nacionalines sankcijas į šalį atvykstantiems Baltarusijos piliečiams.
Visgi, dalis valdančiųjų skeptiškai vertina tokią iniciatyvą. Nors tvirtina, kad svarstyti ribojimų griežtinimą būtina, nurodoma, kad svarbu išlaikyti tinkamą bendradarbiavimą ir paramą Baltarusijos opozicijai.
Taip pat primenama, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilo susirūpinimas dėl padažnėjusių litvinizmo apraiškų – į tai dėmesį atkreipė ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Raimundas Lopata. Pasak jo, litvinizmo ideologijos paūmėjimas bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorijos klastojimas yra susijęs su Kremliaus režimu.
R. Lopata ragina šalies institucijas sukurti Lietuvos politikos Baltarusijos atžvilgiu strategiją, kurioje, politiko manymu, turėtų nugulti ir nuostatos kovai su litvinizmu.
Litvinizmas yra teorija, kuria tikintieji mano, jog LDK kūrėjai yra baltarusiai. Pasak šios teorijos, viduramžių lietuviai iš tikrųjų buvo baltarusiai.
