Net 75 Seimo narių siūlymas sukurti laikinąją tyrimo komisiją parlamente nėra paprastas paniurnėjimas, tai bandymas pakabinti virš D. Grybauskaitės galvos Damoklo kardą, kuris formaliai atrodytų kaip grasinimas inicijuoti apkaltą.
Inicijuojamos komisijos pavadinimas skamba taip: Laikinosios tyrimo komisijos dėl manipuliavimo viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms, įtraukiant jas į politinę kovą. Po šiuo siūlymu pasirašė „tvarkiečiai", socialdemokratai, „darbiečiai", Lenkų rinkimų akcijos politikai, atstovai iš Mišrios grupės. Vėliau socialdemokratas Julius Sabatauskas ir „darbietis“ Vytautas Gapšys savo parašus atšaukė, taigi iniciatorių liko 73.
J. Sabatauskas sako apsižiūrėjęs, kad laikinoji komisija, šalia kitų dalykų, turi aiškintis su juo susijusį įvykį, kai paskelbta, kad Aukštadvaryje J. Sabatauskas su dar keliais Seimo nariais ir vienu verslininku ar kriminalinio pasaulio atstovu aptarti generalinio prokuroro skyrimo reikalų.
V. Gapšys teigia nusprendęs, kad nenori veltis į politinį šou.
Darbo partija apskritai koalicijos partneriams pareiškė, kad nedalyvaus balsavime dėl laikinosios komisijos kūrimo, todėl Seime iniciatoriai ir paprašė pertraukos iki kito posėdžio – tai yra ketvirtadienio. Tiesa, „darbiečiai“ sutinka deleguoti savo atstovus į komisiją, opozicijoje dirbantys konservatoriai ir liberalai atstovų nedeleguos.
Neoficialiai Seime kalbama, kad, remiantis logika, tokios komisijos išvados, jeigu jos būtų nepalankios šalies vadovei D. Grybauskaitei, turėtų virsti apkaltos procesu. Tačiau socialdemokratų frakcijai nepriklausantys politikai teigia netikintys socialdemokratų drąsa prieš D. Grybauskaitę, mat paprastai jie „deda į krūmus“ kaip zuikiai.
Gali norėti apkaltos proceso
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas neabejoja, kad laikinosios komisijos iniciatorių tikslai akivaizdūs – pareikalauti visos įmanomos atsakomybės iš Prezidentūros.
„Jie tikisi, kad suras, kuo ją apkaltinti. Jeigu tie kaltinimai skambės pakankamai įtikinamai, tada jie gali mėginti pradėti apkaltos procesą, nes neva pažeidinėjama Konstitucija. Noras toks gali būti, bet tam norui virsti tikrove vien ketinimų neužtenka“, - teigia politologas.
Pasak T. Janeliūno, apkalta yra labai sudėtingas procesas, kuriame, be Seimo, dalyvauja Konstitucinis Teismas. Vieninteliai motyvai pradėti apkaltą – šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, priesaikos sulaužymas arba įtarimai apie padarytą nusikaltimą.
Remiantis Seimo Statutu, apkaltos procesą gali inicijuoti ne mažiau nei 36 Seimo nariai, tada sudaroma Specialioji tyrimo komisija (ne laikinoji), kurios išvados tvirtinamos arba atmetamos Seime. Jei nusprendžiama pradėti apkaltą, kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, kuris teikia išvadą, ar asmens konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Tik tuo atveju, jei Konstitucinis Teismas nusprendžia, kad kažkuriais veiksmais buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ar sulaužyta priesaika, procesas įgauna pagreitį. Norint pašalinti prezidentą iš pareigų, reikia 3/5 (ne mažiau 85 narių) daugumos Seime.
Vienas Seimo narys DELFI sakė, kad kuriant laikinąją komisiją, apie kurią šiuo metu kalbama Seime, reikia turėti aiškų pasiryžimą rengti apkaltos procesą. Tačiau, jo nuomone, šiuo metu Seime tokio pasiryžimo nėra, nors socialdemokratai, Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“ Seime turi 80 balsų ir dar 8 vietos priklauso Lenkų rinkimų akcijai, kurios nariai pasirašė po laikinosios komisijos sudarymo iniciatyva.
„Aš apskritai turiu įtarimą, kad socialdemokratai „dės į krūmus“ balsuojant dėl laikinosios komisijos. Jie visada taip elgiasi“, - socialdemokratus kritikavo vienas iš koalicijos partnerių.
D. Grybauskaitė draugų Seime daug neturi
T. Janeliūnas spėja, kad pats tikriausias laikinosios komisijos iniciatorių tikslas gali būti mojavimas apkaltos kumščiu prieš Prezidentūrą ir žiniasklaidos dėmesio troškimas prieš artėjančius Seimo rinkimus. „Vien to proceso imitavimas jiems atneša politinius dividendus“, - sako T. Janeliūnas, kuris pats abejojo, ar Seime bus patvirtinta laikinoji komisiją – ką jau kalbėti apie apkaltos pradžią.
Kodėl D. Grybauskaitė tokia nemėgiama Seime? T. Janeliūnas primena, kad kai kurios partijos ar atskiri Seimo nariai turi bėdų su teisėsaugos institucijomis.
Pavyzdžiui, partija „Tvarka ir teisingumas“, vadovaujama apkaltos proceso tvarka iš prezidento posto pašalinto Rolando Pakso, įtariama prekyba poveikiu. Įtariamas ir R. Paksas, kuris šiuo metu dirba Europos Parlamente.
Socialdemokratų gretose dantį ant D. Grybauskaitės griežia Algirdo Syso flangas, kuris ragina aktyviau priešintis valdžiai iš Daukanto aikštės. Socialdemokratai nelabai patenkinti, kad prezidentė nuo pat pradžių nepalaikė jų koalicijos ir viešai komentavo nieko nesitikinti iš Algirdo Butkevičiaus vyriausybės.
Darbo partija jau praėjo teismų maratoną dėl apgaulingos buhalterijos. Šios partijos atstovai apskritai daug kartų yra nukentėję, partija nuolat buvo kritikuojama, kai kuriems jos atstovams užkirstas kelias į aukštas pareigas.
T. Janeliūnas teigia, kad daugelis politikų nori pasinaudoti galimybe „pastatyti D. Grybauskaitę į vietą“. Tokių politikų gana daug socialdemokratų gretose, daug jų Seimo narių pasirašė po laikinosios tyrimo komisijos iniciatyva.
Politologas sako, kad nors laikinoji komisija iš posto D. Grybauskaitės neišvers, bet tokia iniciatyva stipriai sunervino šalies vadovę, mat tokia komisija gali kviesti liudytojus. „Vienas tas procesas nervintų ir trikdytų teisėsaugos atstovų ir Prezidentūros darbuotojų darbą. Niekam toks dalykas nebūtų malonus“, - sako pašnekovas.
Kodėl anksčiau nė cyptelti prieš prezidentę nedrįsdavę politikai taip išdrąsėjo? T. Janeliūnas teigia, kad drąsos politikai semiasi iš žemėjančių D. Grybauskaitės reitingų – ji nebeturi tokio pranašumo, kurį turėjo anksčiau, kai nepalankiai ją vertinančių beveik nebuvo.
„Kitas dalykas, kad prezidentei nepavyko susikurti modus vivendi ir modus operandi su šią valdančiąja dauguma: santykiai nesusiklostė. Prezidentė neturi veiksmingų instrumentų, kaip pakeisti daugumos elgesį, ji negali nei performuoti koalicijos, nei pasakyti, kad reiktų išmesti labiausiai susikompromitavusias frakcijas. O neturėdama poveikio priemonių ji turi atsitraukti ir susitaikyti su tuo, ką valdančioji koalicija daro. Tas atsitraukimas ir susitaikymas su situacija didina valdančiųjų drąsą ir suteikia jiems progą puolimui“, - sako T. Janeliūnas.
Pasak jo, jei ketvirtadienį Seimas sukurs laikinąją komisiją, tai padidins įtampą tarp Prezidentūros ir Seimo: vyks tiesiog pjautynės, kurios vienaip ar kitaip baigsis atėjus Seimo rinkimams spalį.