Panašu, kad mokyklų be telefonų vizija dar tolima – praėjus daugiau nei pusei metų nuo atnaujintų ugdymo programų, kai kurių vadovėlių dar trūksta. Todėl dažno moksleivio rankose atsiduria būtent mobilusis telefonas.
„Galbūt problema yra ta, kad jie visą laiką turi naudoti ekranus ir žiūrėti. Gerai, kad jiems nereikia nešioti vadovėlių, minusas tai, kad gal per daug ekrano laiko“, – LNK žinioms sakė istorijos ir geografijos mokytoja Rasa Kaušakienė.
Mokytojai baiminasi, kad dirbant be vadovėlių ir nuolat ieškant alternatyvų, nukentės mokinių rezultatai, atsiras spragų.
„Septintokams nėra parašyto vadovėlio, visiškai nėra. Kol kas jo ir nerašo niekas. Kitais metais jie bus aštuntokai, bet jiems taip pat niekas vadovėlių nerašo. Tai ši vaikų laida kaip ir yra pasmerkta mokytis be knygų“ , – pasakojo matematikos mokytoja Aldona Gelažauskienė.
Tiesa, trūksta ne tik matematikos, bet ir istorijos, geografijos ir fizikos vadovėlių. Vieni laukia antrųjų dalių, kiti vadovėlių neturi iš viso.
„Kai kurie istorijos mokytojai kooperuojasi kartu, tai tokia labiau dalijimosi užduotimis, šaltiniais, tai bendro darbo yra. Bet tai irgi ganėtinai apsunkina mokytojo kasdienybę, rimtą ir reikalauja gan didelio darbo įdėjimo“, – kalbėjo istorijos mokytojas Tomas Vaitkūnas.
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Rytis Komičius LNK žinioms pasakojo, jog ir mokytojai nekantrauja gauti vadovėlius.
„Yra pliusų, yra ir minusų. Bet vadovėlių vis dar trūksta“, – konstatavo pedagogas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, kad vadovėlių autoriai pokyčiams ruoštis pradėjo iš anksto. Tačiau suspėti su atsinaujinusiomis programomis vis dar nepavyksta.
„Pajėgumai yra atnaujinti ir iš naujo išleisti maždaug apie 60–70 vadovėlių kasmet, šios tendencijos yra ir su šiuo atnaujintu ugdymo ciklu. Praėjusiais metais leidėjai išleido 59 naujus vadovėlius. Šiais metais jie planuoja apie 70 naujų vadovėlių“, – teigė ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.
Iššūkių kyla ir gimnazistams. Jau šią savaitę vienuoliktokams prasidės tarpiniai patikrinimai, sudarantys 40 procentų brandos egzamino rezultato. Tačiau, pavyzdžiui, matematikos vadovėlių yra laukiama iki šiol. Pasak pedagogų, vadovautis ministerijos pasiūlymu naudoti senus vadovėlius nepavyksta.
„Vienuoliktokams esame davę tik senus vienuoliktokų vadovėlius, nes dvyliktokų vadovėliai yra pas dvyliktokus. Tai taip padalinant klasei po vadovėlį, fotografuojant ir siunčiant užduotis. Tai šitaip dirbame, vaikams irgi yra sudėtinga“, – LNK žinioms sakė matematikos mokytoja A. Gelažauskienė.
Pedagogai tikina, kad vadovėlių pirmiausia reikia ne mokytojams, o mokiniams. Mat ir alternatyvų kartais nepakanka.
„Būna, kad mokiniai praleidžia pamokas, serga, nebūna dėl kažkokių kitų objektyvių priežasčių. Tai jie gali atsiversti vadovėlį ir pasižiūrėti bent jau tas bazines temas. Nes kartais mokytojo jau paduota tema būna skaidrių pavidalu, ar straipsnis. Ir ten nėra jokios aiškinamosios medžiagos“, – tikino Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius R. Komičius.
Istorijos mokytojas T. Vaitkūnas irgi teigė, jog turimas vadovėlis palengvintų darbą ne mokytojui, o moksleiviui.
„Moksleivis turėtų iš ko mokytis, iš ko pasiimti informaciją, papildomai pasiskaityti“, – sakė jis.
Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kada vadovėliai pasieks mokyklas kol kas nėra aišku. Šiuo metu problema yra sprendžiama su vadovėlių rengėjais.
„Jie pateiks vadovėlių projektus Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, šita organizacija taip pat įsipareigojo, kad vertinimas vyks maksimaliai trumpai – jie sako, kad pasitelks papildomų ekspertų. Ir kad per 3–4 savaites galėtų atiduoti suredaguotus vadovėlius. Kad tie visi procesai nebestrigtų“, – teigė J. Navickaitė.
Mokyklos dirbti pagal atnaujintas ugdymo programas ministerija rugsėjį papildomai skyrė daugiau nei 7 milijonus eurų.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
