Pranešama, kad laiške Lietuvos ir Estijos užsienio reikalų ministrai Gabrielius Landsbergis ir Margus Tsahkna bei laikinai užsienio reikalų ministro pareigas einantis Latvijos premjeras Arturs Krišjānis Kariņš išreiškė susirūpinimą dėl TOK rekomendacijų leisti atletams iš Rusijos ir Baltarusijos olimpinėse žaidynėse varžytis po neutralia vėliava.
„Rusijai užpuolus Ukrainą, turime pripažinti faktą, kad agresorių valstybių sporto bendruomenės yra įsitraukusios į karą. Nepaisant to, kad sportininkai nori varžytis po neutralia vėliava, bet juos išlaiko Rusijos ir Baltarusijos verslai, remiantys Rusijos vykdomus karo nusikaltimus Ukrainoje“, – teigia G. Landsbergis.
Pasak URM, kreipimesi pabrėžiama, kad Rusijos ir jos bendrininkės Baltarusijos karo prieš Ukrainą kontekste dabartinė TOK pozicija yra nepriimtina ir nepateisinama, todėl negalime ignoruoti fakto, kad net ir varžydamiesi po neutralia vėliava, sportininkai iš Rusijos ir Baltarusijos yra remiami ir išlaikomi šių šalių vyriausybių bei verslų, remiančių dabartinius šių valstybių režimus.
„Be to, pastarųjų metų praktika rodo, kad Rusija išnaudoja ,,neutralių“ savo sportininkų buvimą tarptautinėse varžybose savo valstybinėje propagandoje, kuri apima agresoriaus kariuomenės šlovinimą ir skatina karių verbavimą“, – praneša ministerija.
„Rusijos agresija prieš Ukrainą ir jos vykdomi karo nusikaltimai šiurkščiai pažeidžia Jungtinių Tautų chartiją ir pagrindinius olimpinio judėjimo principus, todėl ministrai savo laiške ragina TOK ginti olimpinę chartiją bei persvarstyti požiūrį dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo artėjančiose olimpinėse žaidynėse“, – pažymima Baltijos šalių atstovų pasirašytame kreipimesi.
ELTA primena, kad TOK sausio pabaigoje pareiškė, kad „jokiam sportininkui neturėtų būti užkirstas kelias dalyvauti varžybose vien dėl savo paso“.
Sasvo sprendimą komitetas grindė tuo, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkai didžiausiose varžybose neatstovautų savo valstybei ar jokiai kitai organizacijai savo šalyje, t. y. minėtų šalių atletams dalyvauti olimpinėse žaidynėse tektų po neutralia vėliava.
Prieš tokį leidimą rusų ir baltarusių sportininkams varžytis olimpinėse žaidynėse pasisakė tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), tiek Vyriausybė, tiek Seimas ir prezidentas.
Vasario pradžioje buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė kartu su už sportą atsakingais Baltijos valstybių ir Lenkijos ministrais kreipėsi į Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK), reikalaudama neleisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti tarptautinėse varžybose.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Sportininkų komisijos nariai kreipėsi į tarptautinę sporto bendruomenę – Tarptautines sporto šakų federacijas, Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK), nacionalinius olimpinius komitetus – prašydami išlaikyti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos sportininkams.
Vasario pabaigoje 34 šalių sporto ministrai ir už sportą atsakingi aukščiausi pareigūnai pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame TOK raginamas iš naujo persvarstyti sprendimą leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse kaip neutraliems varžybų dalyviams.
Tačiau, nepaisant viešo nepasitenkinimo rusų ir baltarusių dalyvavimu olimpinėse žaidynėse, TOK prezidentas Thomas Bachas ragino politikus atskirti sportą ir politiką.
Kovo pabaigoje TOK Vykdomasis komitetas nusprendė, kad tarptautinės federacijos tam tikromis sąlygomis gali leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti tarptautinėse varžybose.
TOK sprendimą dėl galimo Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse priims tik po vasaros, kai oficialiai pakvies pasaulio sportininkus į Prancūziją.
