Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazija – vienintelė baltarusių mokykla Lietuvoje. Ją lanko per 250 vaikų.
„Pradinėse klasėse mokymas vyksta baltarusių kalba, tik atskiros temos, pavyzdžiui, pasaulio pažinimo, kurios susijusios su Lietuvos istorija, geografija, mokomos lietuviškai“, – LNK pasakojo mokyklos direktorės pavaduotoja Jūratė Norvaišienė.
Aukštesnėse klasėse pamokos vyksta dviem kalbomis – ir baltarusių, ir lietuvių. Pasak direktorės pavaduotojos, minties atsisakyti baltarusių kalbos ir mokyti vaikus tik lietuviškai niekada nebuvo.
„Atitrūkti nuo jos visiškai tikrai ir nesiekėme, ir manau, kad tai nėra tikslinga. Ne toks mūsų tikslas“, – sakė J. Norvaišienė.
O štai Baltarusija nusprendė, kad mokytis ten esančiose lietuviškose mokyklose gimtąja kalba vaikams nebeleis – nuo rugsėjo pamokos vyks tik rusų arba baltarusių kalbomis.
„Nesitikėjome tokio sprendimo. Šiuo metu Užsienio reikalų ministerija diskutuoja dėl tarpinio, tam tikro pereinamojo laikotarpio. Buvome informuoti, kad sprendimo Baltarusija nekeis“, – komentavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Iš viso Baltarusijoje yra dvi lietuvių mokyklos – Rimdžiūnų mokykla, pastatyta Lietuvos, tačiau šiuo metu išlaikoma Baltarusijos lėšomis ir Pelėsos mokykla, kurią finansuoja Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Lietuvių bendruomenė Baltarusijoje nerimauja dėl tokio valdžios spaudimo – užsimena, kad neva dėl prastos finansinės padėties vietos valdžia užsimojo uždaryti ir mokinių bendrabutį. Tikina patys rašę kreipimąsi Baltarusijos valdžios atstovams, tačiau atsakymo nesulaukę.
„Mums yra labai svarbu, kad išliktų ir mūsų kultūra, ir lietuvių kalba, nes tai mūsų prosenelių kalba. Mes tik už tai, kad taip būtų, kad galėtume dirbti, kad galėtume savo veiklas vystyti“, – LNK sakė lietuvių bendruomenės Baltarusijoje atstovė Marina Mitiukevič.
Lietuviškų mokyklų Baltarusijoje vadovai situaciją komentuoti atsisako. Kaip patys teigė LNK žinioms, – dėl visiems suprantamų priežasčių.
Svarstyta ir apie galimą finansavimo nutraukimą vienoje iš mokyklų, jei joje nebus mokoma lietuviškai, tačiau švietimo ministrė to kol kas nepatvirtino. Ironiška, tačiau per stačiatikių Velykas Aliaksandras Lukašenka, sakydamas kalbą, kaimynines valstybes paragino gyventi draugiškai. Nepraleido galimybės ir priminti apie galimybę į Baltarusiją šiuo metu atvykti be vizų – esą lietuviams ir latviams tiesia pagalbos ranką.
„Pažiūrėkite, kas vyksta su Lietuva, Latvija, Lenkiją, apie Ukrainą net nekalbu. Jie buvo tokie laimingi, visko turėjo, pas mus nieko nebuvo, o pas juos visko buvo pilna – ir kas nutiko: jie dabar stovi prie sienos ir prašo, kad įleistume juos į Baltarusiją, kad bent kruopų nusipirktų. Ką ten krupos – druskos nėra, druskos iš mūsų prašo. Mes, kaip draugiški žmonės, atidarome sieną“, – tvirtino A. Lukašenka.
Lietuvos pasieniečiai sako, jog susidomėjimas galimybe be vizų vykti į Baltarusiją yra, tačiau jokių ypatingų eilių pasienio punktuose nesusidarė.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
Rusijos agresijai pritariantys mokytojai Lietuvoje gali netekti darbo
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mokyklų direktoriams rekomenduoja netoleruoti Rusijos agresijai pritariančių mokytojų skleidžiamai dezinformacijai ir juos atleisti.
Ministerijos kancleris Julius Lukošius LNK pastebėjo, kad ne visus atvejus, kai mokytojai palaiko Rusijos sukeltą karą Ukrainoje, paprasta identifikuoti.
„Mes daugiausia kalbame apie tuos, kurie plačiai matomi, tai tokius galime skaičiuoti ant rankų pirštų, bet neturėtume užsimerkti ir mažesniems įvykiams, kurie galimai žiniasklaidos nepasiekia“, – sakė ministerijos kancleris.
J. Lukošius pasakojo, kad informacija apie tokius atvejus ministeriją pasiekia per įvairius šaltinius.
„Turime tiek išplitusius socialinius tinklus, tiek ir pačios savivaldybės, švietimo skyriai, tėvai, žiniasklaida – pačiomis įvairiausiomis priemonėmis mus tos naujienos pasiekia. Kartais netgi apie tą patį įvykį iš kelių skirtingų kanalų tuo pačiu metu“, – sakė ministerijos atstovas.
Jo teigimu, tokių mokytojų, kurie atsisveikino su darbu, jau yra.
„Čia jau kraštutinis variantas, kaip tokia istorija gali baigtis. (…) Šiuo atveju, kiek man yra žinoma, mokytojas pasitraukė iš darbo savo noru“, – komentavo J. Lukošius.
Kancleris sakė, kad visiems reikia plačiai žiūrėti į šį klausimą.
„Pirmiausia mokytojas yra autoritetas mokiniui – ar mokinys tai pripažintų, ar ne – vis tiek iš mokytojo yra mokomasi. Mokytojo pareiga ne tik mokiniui įdėti į galvą kažkokias naujienas, bet ir išmokyti jį argumentuoti, išmokyti kritiškai vertinti informaciją. Čia mes, matyt, ir susiduriame su tokia situacija, kuomet ta iš mokytojo pateikiama informacija yra tokia, kurios negali objektyviai argumentuoti, kritiškai įvertinus nelieka nieko kito kaip tik ją atmesti, kaip netikslius, neteisingus faktus.
Tiesiog mokyklos vadovybė turėtų tai matyti kaip atvejį, kai tyčia, o galbūt kartais ir netyčia, mokytojo darbas atliekamas netinkamai – mokoma dalykų, kurie nepagrįsti, neargumentuoti, dalykų, kurie moko mokinį nekritiškai vertinti informaciją, kurie skleidžia neapykantą ir kursto bendrai nepasitikėjimą valstybe bei aplinka“, – paaiškino ministerijos atstovas.
Tokiais atvejais, pasak jo, reikėtų dirbti su mokytojais, išsiaiškinant, kokios yra tokio veikimo priežastys.
„Jei tos priežastys yra piktybinės ir nėra galimybių pakeisti nuomonės, tai, matyt, gali būti pretekstas su darbuotoju atsisveikinti, nes jis netinkamai vykdo savo darbo pareigas“, – sakė J. Lukošius.
Kancleris akcentavo būtinybę vertinti kiekvieną atvejį individualiai.
„Taip pat mokyklų vadovybėms nereikia leisti savęs vedžioti už nosies – mes galime pradėti greitai išsisukinėti, kad čia nieko tokio, aš taip negalvoju, paskui vėl tą patį kartoti. Todėl sakau, kad kiekvienas atvejis yra individualus, bet tai yra mokyklos administracijos darbas – tokį atvejį vertinti ir priimti sprendimą“, – komentavo ministerijos atstovas.
Jis pritarė laidos vedėjo pastebėjimui, kad kai kurių sričių pedagogų ypatingai trūksta.
„Šis faktas dėl tam tikrų pedagogų skleidžiamo melo niekaip nekeičia to bendro skaičiaus, kad jų trūksta. Keli atvejai, kuriuos mes šiuo metu turime Lietuvoje, net jei jų būtų dvidešimt ar penkiasdešimt, nei padidintų, nei sumažintų pedagogų trūkumo problemą. Mes ar šiaip, ar taip turime ją spręsti“, – sakė J. Lukošius.
Kanclerio vertinimu, jei mokyklos bandytų dangstyti tokį atvejį, tai būtų neteisingas sprendimas.
„Būtų labai sudėtinga vienareikšmiškai vertinti moksleivių nuotaikas – gauname pačios įvairiausios informacijos. Gauname ir tokios, kad mokiniai nesutinka su tokia pozicija, bet iš kitos pusės, net ir patys mokytojai viešina ekranų ištraukas, kad atsiranda mokinių, kurie nusiminę dėl mokytojo sprendimo pasitraukti – ar jie nusiminę dėl to, kad tikėjo tuo, ką mokytojas sako, tai sunku pasakyti.
Vaikai gali turėti kažkokius prisiminimus iš anksčiau, dėl kitų dalykų, dėl ko mėgo tą mokytoją, tai vienareikšmiškai vertinti situaciją sudėtinga, bet bendras nepakantumas melui, dezinformacijai, neapykantos kurstymui tiesiog turėtų būti norma“, – teigė laidos dalyvis.
Jis pastebėjo, kad pasitaiko pranešimų ir apie mokytojų skleidžiamą dezinformaciją socialiniuose tinkluose.
„Mes turime seniai nusistovėjusį kontaktą su savivaldybių administracijų švietimo skyriais ir mokyklų vadovais, tai per tą kontaktą visada galima pranešti ministerijai, jei tokie atvejai yra, bet aš sakyčiau, kad pirmiausia tai yra tiesioginis vadovo ir darbuotojo klausimas – jį reikia spręsti tokiame lygmenyje“, – paaiškino J. Lukošius.
Kancleris akcentavo, kad visuomenė turėtų turėti nulinę toleranciją tokiems atvejams.
„Kiekvieno mokytojo, mokinio ir visų švietimo sistemos darbuotojų pareiga visiškai to netoleruoti – kaip mes turėtume netoleruoti paskalų, patyčių, tai lygiai taip pat dezinformacijos skleidimo mes turėtume netoleruoti. Tuomet kiekvienas, kuriam kiltų tokia mintis, matyt susimąstytų, ar verta, žinant, kad palaikymo nebus“, – pabrėžė ministerijos atstovas.
Visą pokalbį su J. Lukošiumi žiūrėkite čia:
