Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis šio klausimo kol kas nepakomentavo. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat atsisako įvertinti gaires. Prezidentūra ketvirtadienį tik išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigiama, jog dokumentas įneša aiškumo ir užkirs kelią nepagrįstiems kaltinimams Lietuvai.
Trečiadienį Užsienio reikalų ministerija pranešimu spaudai gaires irgi pasveikino. O ką jie kalbėjo anksčiau?
„Mes patys šias sankcijas nustatėme. Tai nejaugi savo rankomis pradėsime tas sankcijas atitraukinėti“, – birželio 30 dieną svarstė prezidentas G. Nausėda.
Buvo aiškinama, kad Lietuva vykdo tai, kas yra parašyta.
„Iš mūsų perspektyvos tai yra teisės taikymas“, – birželio 21 dieną teigė G. Landsbergis.
Trečiadienio vakarą EK išaiškino, kad gabenti sankcionuotas prekes geležinkeliais į Kaliningradą vis dėl to galima. Taigi tai, ką Lietuva blokavo nuo birželio 17–osios dienos vėl galės važiuoti. Tik kiekiai negalės viršyti pastarųjų trijų metų vidurkio.
Juos turėtų prižiūrėti Lietuvos muitinė, bet situacijos ji irgi nekomentuoja.
Ketvirtadienį premjerė Ingrida Šimonytė surengė spaudos konferenciją. Nors klausimų dėl tranzito vis dar daugiau nei atsakymų, paaiškėja, jog ji atsakys tik į du klausimus.
Premjerė I. Šimonytė spaudos konferencijoje paaiškino, kodėl Lietuva EK vykdys.
„Pirmiausia iš pagarbos pačiai institucijai ir jai suteiktiems įgaliojimams“, – teigė ji.
Vyriausybės vadovė kaip svarbiausią priežastį įvardija pagarbą transatlantiniams partneriams.
„Kadangi nėra racionalu, jog mūsų laikas ir dėmesys būtų blaškomas ir naudojamas diskusijoms – ar viena kilotona plieno gali būti pervežta iš Rusijos vienos dalies į Kaliningrado sritį geležinkeliu“, – ketvirtadienį kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė sako, kad Lietuva savo poziciją derino su atsakingais EK padaliniais. Bet ar buvo derinama su kitomis šalimis narėmis lieka ne itin aišku.
„Nesiimčiau dalyvauti spekuliacijose. Bet aš negaliu paneigti, kad su sostinėmis apie tai taip pat buvo pakankamai išsamiai kalbamasi ir pakankamai iš anksto“, – sakė I. Šimonytė.
Ketvirtadienį į nuo pasiklausymo apsaugotą salę Seime rinkosi už užsienio politiką atsakingi parlamentarai. Komiteto posėdyje buvo ketinama aptarti būsimą ES Užsienio reikalų tarybą, į kurią važiuoja ministras.
Bet į posėdį ateina ne G. Landsbergis, o viceministras Egidijus Meilūnas. Paklaustas, ar būtų galima jam užduoti kelis klausimus apie Kaliningrado tranzitą, jis atsako paprastai – „ne“.
„Vakar buvo URM komentaras, tai kol kas daugiau nekomentuosiu“, – sakė E. Meilūnas.
Iš pradžių kalbėti su žiniasklaida atsisakė ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė. O po dviejų valandų posėdžio komentuoti žiniasklaidai išeina keliese.
Ji kartojo tai, kas yra viešai žinoma – tai EK gairės, Lietuva su ja konsultavosi.
Premjerė, paklausta, kas atsakingas dėl šios susiklosčiusios situacijos tokių neįvardija.
„Man atrodo, kad pats klausimas nėra korektiškas, nes negali jokia nacionalinė institucija uždrausti EK pareikšti savo nuomonę. Tai būtų tiesiog nedemokratiška“, – tikino ji.
Opozicija sakosi nustačiusi, kas yra atsakingas. Jos nuomone, tai ne prezidentas G. Nausėda.
„Prezidentas turėjo ginti Lietuvos poziciją, kuri buvo suformuota ir priimta, jau taikant sankcijas URM. Jeigu dar prezidentas būtų EVT kažkokią kitokią poziciją spinduliavęs, tai būtų absoliuti tragedija ir mūsų užsienio politikos griūtis“, – LNK sakė socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Opozicinės partijos ketina tartis ir rudenį galbūt organizuoti interpeliaciją užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui. Nes sako, kad Lietuvos diplomatija prasileido trečią įvartį: su baltarusiškomis trąšomis, Taivano atstovybe ir dabar.
„Trečias kartas pagal klasiką turėtų būti paskutinis“, – tikino G. Paluckas.
Opozicijos jau organizuotos interpeliacijos baigėsi nesėkme. O paskutinioji – žemės ūkio ministrui baigėsi dar ir posėdžiais kitose Seimo salėje.
Bet vis tiek interpeliuoti koalicijos politinį lyderį opozicija prasmę mato.
„Interpeliacija pasižymi tuo, kad gali užduoti konkrečius klausimus, į kuriuos turi gauti labai konkrečius atsakymus“, – kalbėjo socialdemokratas G. Paluckas.
Žibalo į ugnį ketvirtadienį dar įpylė kadenciją baigusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, kol kas vadovaujantis politinis elitas demonstruoja negebėjimą užsienio politikos srityje priimti strateginius sprendimus. Todėl ir matomas blaškymasis ir apgailėtina komunikacija.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
