Apžvalgininkas netgi teigė, jog Turkijos prezidentas apgavo NATO lyderius aljanso viršūnių susitikime Vilniuje. Ir toliau žaidžia savu palankius žaidimus.
„Iš karto, kai Vilniuje ši žinia buvo pranešta, kad Turkija, neva, pabrėžiu žodį „neva“, sutiko ratifikuoti Švedijos narystę NATO, iš karto sakiau, kad džiaugtis tikrai nėra kuo. Jau tada buvo visiškai aišku, jog tai yra visiška apgavystė.
Turkijos prezidentas žaidė savo politinius žaidimus. Iš kitos pusės, NATO lyderiams reikėjo parodyti kažkokius laimėjimus, kadangi tas Vilniaus viršūnių susitikimas toli gražu nebuvo laimėjimų susitikimas. Tai taip ir buvo.
Tos apgavystės rezultatus dabar mes matome. Tai, ką viešai skelbia Turkijos prezidentas nėra jokia naujiena. Turkija bando mafijiniu metodu šantažuoti visą NATO aljanso, siekdama jai kažkokių svarbių dalykų, kurie niekaip nėra susiję su diskutuojamais klausimais“, – Žinių radijo eteryje įžvalgomis dalijosi apžvalgininkas M. Laurinavičius.
Pasak Žinių radijo pašnekovo, taip ir nėra aišku, kokie yra galutiniai Turkijos prezidento reikalavimai.
„Visai gali būti, kad tai, ką dabar viešai įvardijo R. T. Erdoganas dėl savo interesų, ar šiuo metu tokios taktikos besilaikydamas, yra tik dalis ir dabartinių reikalavimų. Juk iš esmės tuos reikalavimus kelia iš esmės kas kartą naujus. Tai irgi nėra jokia naujiena, kad jo žodis reiškia maždaug tiek pat, kiek Vladimiro Putino žodis.
Tai yra mafijinės valstybės lyderis, kuris jau seniai nebėra joks partneris. Ir NATO, kaip organizacija, turi labai didelę problemą“, – Žinių radijo eteryje tikino M. Laurinavičius.
Apžvalgininkas ragino ir aukščiausius Lietuvos politikus iš naujo įvertinti Turkijos vaidmenį NATO.
„Mums reikėtų pagaliau įsisąmoninti, kad Turkija yra ne partnerė, o NATO problema. Aišku, negali būti kažkokių greitų sprendimų. Bet Vakarams reikėtų visai kitaip visą savo politiką Turkijos atžvilgiu konstruoti. Turint omenyje tai, kad Vakarai turi savo aljanse, savo viduje mažų mažiausiai Trojos arklį, o kartais net ir priešą aljanso viduje. <...>
Kuris veikia tikrai ne Vakarų interesų naudai. Ir dažnai ne tik pačios Turkijos naudai. <...> Ši problema yra milžiniška. Kaip ją išspręsti tikrai nėra stebuklingų receptų, bet apie tai mažų mažiausiai reikia pradėti kalbėti ir galvoti“, – Žinių radijo eteryje pabrėžė apžvalgininkas M. Laurinavičius.
