„Žmonėms reikėtų pasakyti labai aiškiai: šiuo atveju tai yra didelė rizika [virusui] prasiskverbti ir būti užkrėstam netgi pilnai pasiskiepijus. Kadangi mutacijų greitis gali augti, gali keistis to viruso agresyvumas, rizika užsikrėsti įpareigoja visus žmones naudoti biosaugos priemones, būti vakcinuotais ir vengti vykti į tas šalis, kuriose tokių mutacijų skaičiai jau nustatyti didesni“, – „Delfi TV“ laidoje „Delfi diena“ sakė V. Andriukaitis.

Kaip aiškino V. Andriukaitis, siekiant suvaldyti naujosios atmainos plitimą šiuo metu svarbiausia stebėti kaip ji plinta, dėl to PSO visų pasaulio šalių paprašė kaupti duomenis ir padidinti genų sekos bei atsekamumo tyrimus.

„Organizacija remiasi pasaulio grėsmių reglamento nustatytais principais. Tie principai yra visoms šalims privalomi. Pirmas principas yra padidinto budrumo principas, tai PSO iš karto pasiuntė signalą, kad reikia padidinti budrumą ir taikymą tų metodų, kurie budrumo atveju aprašyti. Antra, reikia, kad atsekamumo keliai būtų geriau valdomi ir efektyviau kontroliuojami. Ir trečia, kad būtų galima suteikti informaciją visiems gyventojams, jeigu įvyksta kontaktas arba vykstama į šalį, kur tokių atvejų yra daugiau.

Būtų galima apibendrinti taip: jeigu šalis turi tiesioginius reisus su Afrika, rekomenduojama, kad visi vykstantys į ten būtų pilnai vakcinuoti, dėvėtų kaukes, vengtų susidūrimo su dideliu skaičiumi žmonių, dezinfekuotų rankas ir t. t. Jie turi būtinai būti įvesti į atsekamumo kontrolės programą ir jiems grįžus yra privaloma izoliacija, nesvarbu, ar tu vakcinuotas, ar ne“, – apibendrino jis.

Anot V. Andriukaičio, šiuo metu nebūtina drausti reisų į tas šalis, kuriose omikron atmainos atvejų fiksuojama daugiau.

„PSO irgi įspėja, kad reisų sustabdymas nėra tinkama priemonė šiuo atveju, bet įvedimas kontrolės, atsekamumo, padidintas laboratorinių tyrimų skaičius yra būtinas. Kol kas epidemiologinis vaizdas tose šalyse nėra toks, kad tai privestų prie sudėtingesnių priemonių, nes išorinis šalių blokavimas jau yra paskutinioji priemonė, jeigu epidemiologinis tos šalies vaizdas rodytų, kad tokios priemonės reikia. Kol kas tokia priemonė nėra reikalinga“, – teigė PSO specialusis pasiuntinys Europai.

Kelia didelį susirūpinimą

V. Andriukaitis pabrėžė, kad kol kas mutacinis žemėlapis dar smarkiai tiriamas.

„Pirmiausia reikėtų pasakyti, kad tos atmainos suradimas turėtų būti vertinamas iš mokslinio taško, ne iš politinio. Iš mokslinio taško labai svarbu pasakyti, kad tiek PAR mokslininkai, tiek mokslininkai visur kitur naudodami genų sekoskaitos metodus išties aptiko šią naują mutaciją ir jos charakteristikas.

Tai yra turbūt toks unikalus mutavęs virusas, kuris savyje turi per 50 variacijų ir kas labai svarbu, kad 30 iš jų susijusios su koronaviruso spyglio reikalais – tas spyglio baltymas, kuris padeda koronavirusui įsibrauti į žmogaus ląsteles, šiuo atveju irgi turi net apie 30 įvairių versijų“, – aiškino jis.

Pasak V. Andriukaičio, nors mokslininkai jau nustatė, kad omikron viruso atmaina gali būti greičiau patenkanti į žmogaus organizmą, kol kas nėra gerai žinoma ligos eiga užsikrėtus būtent šiuo COVID-19 variantu.

„Kol kas vyrauja lengvi simptomai, bet visiškai suprantama, kad mutacinis greitis kelia didelį susirūpinimą“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo V. Andriukaitis.

Pirmadienį PSO išplatino pranešimą, kuriame teigiama, jog omikron atmaina greičiausiai paplis po visą pasaulį ir kelia didelį pavojų ten, kur COVID-19 protrūkiai „turi skaudžiausių padarinių“.

„Jei dėl omikron kils dar viena didelė COVID-19 banga, pasekmės gali būti sunkios, – sakoma dokumente.

„COVID-19 sirgs ir pasiskiepiję asmenys, tik svarbu akcentuoti, kad tie skaičiai bus nedideli ir prognozuojami“, – priduriama jame.

Pasak organizacijos, bendra pasaulinė rizika, susijusi su naujuoju susirūpinimą keliančiu omikron variantu, vertinama kaip labai didelė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Dalintis
Nuomonės