Rašytojų sąjungos pirmininkės pavaduotoja Vitalija Maksvytė LNK paaiškino, kaip ir kodėl buvo pasirinkta būtent sosto skulptūra, ir kurioje stadijoje šiuo metu yra projektas.
Jos teigimu, paminklas sostas-kėdė rašytojui J. Marcinkevičiui atminti atsirastų rašytojo vardo skvere Vilniuje.
„Turėtų atsirasti skulptūra, bet nebūtinai atsiras, nes dabar matome, kad visuomenėje tikrai vyksta daug diskusijų. Projektas yra patvirtintas, išrinktas komisijos, bet gal pradėkime nuo pradžių, nes iš tikrųjų pradžia yra viso skvero tvarkymo darbai. Skulptūra yra tik viena iš idėjų, kaip sutvarkyti šį skverą“, – LNK pasakojo sąjungos atstovė.
V. Maksvytė priminė, kad skverui sostinės centre J. Marcinkevičiaus vardas buvo suteiktas 2020-aisiais.
„Tada dalis visuomenės, dalis J. Marcinkevičiaus kūrybos gerbėjų, bendraamžių, kolegų kreipėsi į Lietuvos rašytojų sąjungą būtent prašydami, siūlydami šią idėją – įrengti skulptūrą J. Marcinkevičiui. Buvo paskelbtas konkursas, jame dalyvavo 15 architektų, buvo pateikti įvairūs siūlymai. Tada 9 asmenų komisija, sudaryta tikrai iš geriausių savo srities specialistų – nuo architektų, menotyrininkų iki bažnytinio paveldo apsaugos specialistų, – vertino tuos kūrinius. Iš jų buvo išrinkti penki laimėtojai, o pagrindinis laimėtojas – sostas – yra skirtas trilogijai“, – paaiškino pašnekovė.
Skulptūros architektas – Gintaras Čaikauskas, skulptorius – Gediminas Piekaras.
„Tikrai labai sąmoningai pasirinko šį kūrinį ir labai aiškiai argumentavo, kodėl jie siūlo statyti būtent sostą: dėl to, kad tiesiai mes matome katedrą – tokia vertikalė veda iš šio skvero, paminklas yra skirtas būtent tautai, kalbai, valstybei. Tiems trims akcentams, kurie buvo J. Marcinkevičiaus trilogijoje“, – sakė V. Maksvytė.
Projektas, pasak jos, dar yra tvirtinimo etape – konkretūs darbai kol kas skvere dar nėra planuojami. Sąjungos atstovė pakomentavo ir prieštaraujančiųjų skulptūros J. Marcinkevičiui atminti idėjai argumentus.
„Viena vertus, yra abejojama paties J. Marcinkevičiaus kūryba. Kita vertus, yra abejojama ta skulptūrų gausa. Trečia vertus, yra netgi tam tikra prasme teisiamas, linčiuojamas pats J. Marcinkevičius. Mes, kaip Lietuvos rašytojų sąjunga, neužsiimame savo buvusių ar esamų narių linčiavimu arba raganų teismais, nepersekiojame jų ir stengiamės ne kontekstus, ne kažkokias ištrauktas citatas iš kūrinių, bet žiūrėti į visumą“, – teigė V. Maksvytė.
LNK taip pat pakalbino ir menotyrininkę Rūtą Ostrovskają.
„(...). Kadangi daug dabar kontroversiškų pokalbių apie asmenybes, rašytojus apskritai, tai tikriausiai galėčiau pasakyti, kad, nepaisant to, koks paminklas ar jo architektūrinė raiška būtų, vis tik mums reikėtų galvoti apie tai, kaip nestatyti paminklų.
Antras dalykas, manau, kad rašytojo atmintis geriausiai įprasminama skaitant jį. Tai yra daug svarbiau, nei statyti paminklus“, – sakė pašnekovė.
Ji teigė, kad kiekvienu istorijos laikotarpiu yra buvę kūrybiškų, iškilių žmonių, turėjusių savų iššūkių.
„Atmintį galima įamžinti labai įvairiai, ne tik paminklu“, – kalbėjo R. Ostrovskaja.
„Šioje vietoje tikrai reikia kažko, nes ateikit vakare čia, pafilmuokit, kas darosi, ar pauostykit. Ši vieta tikrai turi būti išnaudota, tai geriau ar medį, ar kokią karuselę vaikams“, – LNK sakė praeivis.
Kitas vilnietis sakė neturintis nuomonės, ar skvere reikia skulptūros.
„Man su tais paminklais... Man jis yra tik grožis, neturi istorinio paminimo dažniausiai. Man tatiesiog turi būti gražu iš esmės, nes iš istorinės pusės dažniausiai būna, kad pasižiūri, kai su gidu vaikštai ir tau papasakoja, bet šiaip man, kaip Vilniaus gyventojui, tai gražu – gražu. Tik tiek. Estetika“, – sakė jis.
Sostinės gyventojo manymu, paminklų Vilniuje nėra per daug.
„Jie dažnai būna kaip meno formos, tai man gražu. Kuo daugiau, tuo geriau, nes vis tiek, kelia kultūrą“, – teigė pašnekovas.
LNK sostinės centre sutiko ir partijos „Nacionalinis susivienijimas“ vicepirmininką, sostinės tarybos narį Vytautą Sinicą.
„Galima nesutarti dėl estetinių sprendimų. Be abejo, man jie postmodernūs, bet pats principas, kad Marcinkevičius turėtų būti įamžintas ir kad tai yra garbinga, gerbtina asmenybė mūsų istorijoje, vienas iš Kovo 11-osios valstybės kūrėjų, tai tikrai taip, o ne kaip nors kitaip“, – sakė politikas.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
