Kitų metų gegužę Lietuvos gyventojai rinks naująjį šalies prezidentą. Kol kas galimos kandidatų į prezidentus pavardės dar paslaptyje, savo sprendimą dėl perrinkimo galimybės prezidentas Gitanas Nausėda žada šių metų pabaigoje.
Politikos užkulisiuose skamba kelios galimų kandidatų į prezidentus pavardės: opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkės ir europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės, valdančiojoje koalicijoje veikiančio Liberalų sąjūdžio vadovės ir Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, buvusio Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko Dainiaus Žalimo, atsakymo vis dar nesakančio, bet intrigą kuriančio advokato Igno Vėgėlės.
Datos dar neaiškios
Valdančiojoje koalicijoje veikiančio Liberalų sąjūdžio Komunikacijos ir tarptautinių santykių koordinatorė Klaudija Grabauskaitė Delfi teigė, jog šios politinės partijos kandidatas į prezidentus gali pradėti aiškėti jau rugsėjį.
„Sprendimas dėl kandidato į LR prezidentus gali būti priimtas partijos suvažiavime arba suvažiavimas šią funkciją gali deleguoti partijos tarybai. Kandidatus gali iškelti skyriai, kuriuos suvažiavimui teikia partijos valdyba.
Artimiausias suvažiavimas numatomas 2023 m. rugsėjo mėnesį“, – sakė Liberalų sąjūdžio atstovė K. Grabauskaitė.
Valdančiosios Laisvės partijos Komunikacijos vadovas Eligijus Gerulis Delfi sakė, jog data, iki kada partija turėtų apsispręsti, yra aiški.
„Dėl Laisvės partijos dalyvavimo prezidento rinkimuose sprendimą priima partijos valdyba.
Kadangi prezidento rinkimai numatyti 2024 metų gegužės mėnesį, nusprendus dalyvauti, mūsų kandidatą į prezidentus formaliai turėtų patvirtinti visuotinis narių suvažiavimas ne vėliau nei kitų metų vasario mėnesį“, – perdavė Laisvės partijos komunikacijos vadovas E. Gerulis.
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė spaudai Jurgita Jasiūnienė Delfi informavo, kad po birželio 17 dieną vykusiame partijos suvažiavime priimtų partijos įstatų pakeitimų demokratai yra juos pateikę Teisingumo ministerijai vertinti.
„Tik po įstatų užregistravimo partijos valdymo organams teiksime atnaujintas kandidatų kėlimo tvarkas. Taigi tikslios kandidato patvirtinimo datos šiuo metu identifikuoti negalime“, – informavo ji.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Komunikacijos skyriaus vadovas Justinas Argustas Delfi pristatė kandidato kėlimo procedūrą. Konkrečios datos, iki kada šis procesas turi būti įvykdytas, anot jo, nėra nustatyta.
Kaip numato partijos statutas, partijos skyrių susirinkimai ar konferencijos aptars ir siūlys LSDP tarybai kandidatūras į prezidentus. Tada vyks potencialių kandidatų debatai, diskusijos partijos viduje, programinių tezių pristatymas. Galiausiai LSDP taryba (arba konferencija) tvirtins partijos kandidatą prezidento rinkimuose. Kol kas LSDP taryba nėra numačiusi konkrečios datos, kada kandidatūra bus patvirtinta.
Valstiečiai žada būti pirmieji
Opozicijoje veikiančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis Delfi sakė, jog jo vadovaujama politinė jėga pirmoji šalyje turėtų patvirtinti oficialių kandidatą į prezidentus.
„Mūsų procedūra tokia – valdybos siūlymas ir tarybos patvirtinimas. Kaip tik diskutavome, kad mes tą padarysime mėnesio laikotarpiu, be jokių abejonių. Dabar tik negaliu pasakyti – savaitė, dvi ar trys, bet tai bus tikrai labai greitai.
Beje, mes tikrai tą padarysime, matyt, pirmieji Lietuvoje, pasakysime savo kandidatą labai aiškiai, taip pat pasakysime, kodėl jis turi būti išrinktas prezidentu. Tiek galiu dabar jums patikslinti apie situaciją“, – Delfi kalbėjo LVŽS pirmininkas R. Karbauskis.
Partijos lyderis teigė, jog didelės diskusijos dėl kandidato ir dabar nekyla.
„Gali būti, kad tai bus paprasta – tiesiog vienbalsiai. <...>. Kandidatų bus tikrai vienas, mes tai esame aptarę. Aš dabar nenoriu šnekėti, nes reikia įvykdyti tas dvi procedūras, bet kandidatas yra vienas. Esu kažkur minėjęs apie galimus kandidatus, tą pavardę esu minėjęs, tačiau dabar duokite man kelias savaites, kiek čia mums prireiks. Tai bus labai greitai“, – žadėjo LVŽS lyderis R. Karbauskis.
Konservatoriai ruošis atviriems pirminiams rinkimams
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė spaudai Raminta Keršytė tikino, jog partija rengs atvirus pirminius prezidento rinkimus, kurie vyks lapkritį.
„Šių metų lapkritį TS-LKD organizuos atvirus pirminius kandidatų į prezidentus rinkimus, kurie įvyks 2023 metų lapkričio 11–12 dienomis. Po šių rinkimų daugiausia balsų surinkusiam kandidatui į LR prezidentus bus suteikta TS-LKD parama“, – Delfi teigė R. Keršytė.
TS-LKD atstovės teigimu, kandidatais rinkimuose galės būti TS-LKD nariai arba partijai nepriklausantys asmenys.
„Partijos atviruose pirminiuose rinkimuose galės dalyvauti tie asmenys, kurie atitinka reikiamas įstatymų nuostatas ir yra nepriekaištingos reputacijos. Taryboje patvirtinta tvarka neapriboja TS-LKD vadovybės galimybių tartis dėl bendro kandidato į LR prezidentus kėlimo su valdančiosios koalicijos partneriais parlamente. LR prezidento rinkimuose TS-LKD rems tik vieną asmenį“, – sakė ji.
R. Keršytė Delfi taip pat akcentavo, jog atviruose pirminiuose kandidato į prezidentus rinkimuose, be TS-LKD narių, teisę dalyvauti, balsuoti turės asmenys, LR piliečiai, nepriklausantys jokiai kitai oponuojančiai TS-LKD parlamente politinei partijai ar kitam oponuojančiam rinkiminiam dariniui.
TS-LKD skyriai kandidatus pradės siūlyti dar rugpjūtį.
„TS-LKD skyrių susirinkimai nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki rugsėjo 24 d. siūlys kandidatūras, kurias TS-LKD galėtų remti LR prezidento rinkimuose. Teisę siūlyti kandidatus turės ir TS-LKD partijos prezidiumas.
Įvykus pirminiams rinkimams, TS-LKD prezidiumas tvirtins rezultatus. TS-LKD taryba, prezidiumo teikimu, patvirtins TS-LKD paramą didžiausią kiekį balsų gavusiam kandidatui į LR prezidentus“, – teigiama TS-LKD atstovės atsakyme.
Intrigos bus?
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius komentavo, jog partijos prezidento rinkimuose, jei juose dalyvauja perrinkimo siekiantis šalies vadovas, reikia įvertinti, kad pastarąjį gali įveikti.
„Žinoma, visada tinkamiausia ir saugiausia favoritu laikyti pareigas einantį prezidentą. Labai svarbu, kiek kiti politiniai žaidėjai tiki, kad prezidentas yra įveikiamas“, – įžvalgomis su Delfi dalijosi analitikas M. Baltrukevičius.
Pašnekovas priminė, jog G. Nausėda dar iki 2019 metų prezidento rinkimų buvo minimas kaip galimas kandidatas į prezidentus.
„Bet, žiūrint iš jo pozicijų, būtų buvę labai kvaila 2009 ar 2014 metais dalyvauti, nes sėkmės galimybės buvo labai abejotinos. 2019 metų prezidento rinkimai buvo tinkamiausia proga“, – kalbėjo Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas.
M. Baltrukevičius tikino, jog procese susidaro tarsi tam tikras uždaras ratas – politinės partijos nuvertina savo galimybes ir bijo kovoti prieš pareigas einantį prezidentą.
„Ir šalies vadovo pozicijos gal nebūtų tokios tvirtos, jeigu būtų bandoma drąsiau klibinti. Tikrai nesakyčiau, kad kitų metų prezidento rinkimai yra be jokios intrigos“, – sakė pašnekovas.
Jo teigimu, nukarūnuoti prezidentą G. Nausėdą lengviausia būtų nepartiniam kandidatui, kuris gebėtų sutelkti platesnę visuomenės paramą.
„Tokių variantų tikrai gali būti, bet tai nebūtinai yra žmonės, apie kuriuos mes dabar kalbame“, – pabrėžė M. Baltrukevičius.
Valdančiųjų šansai
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas M. Baltrukevičius teigė, jog šiame kontekste galima kalbėti, pavyzdžiui, ir apie visuomenininką Andrių Tapiną, kuris iniciatyva „Skaidrinam“ į save stipriai atkreipė dėmesį.
„Labai svarbu, kad tai jis padarė tokiame kontekste, kuriame buvo nepalankiai nusiteikęs Tėvynės sąjungos atžvilgiu. Būtent ši partija labiausiai figūravo tose nemaloniose istorijose. Daugeliui visuomenės iki tol A. Tapinas buvo toks mainstryminis, dešiniesiems palankus visuomenės veikėjas. Jam šis kontekstas irgi yra patogus“, – pasakojo M. Baltrukevičius.
Analitiko teigimu, Tėvynės sąjungos šansai iškelti stiprų kandidatą į prezidentus kiek kitaip atrodė iki „čekiukų“ krizės, kuri privertė kalbėti apie pirmalaikius Seimo rinkimus ir visos premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės atsistatydinimą. Prieš šią istoriją buvo užsimenama ir apie bendrą visos valdančiosios koalicijos kandidatą į prezidentus.
Anot M. Baltrukevičiaus, pastarasis skandalas dėlionę keičia iš esmės.
„Iki tol atrodė, kad Tėvynės sąjungai logiškiausia daryti viską, kad valdantieji turėtų vieną bendrą kandidatą, o dabar ši istorija tokio scenarijaus galimybes mažina. Nesakau, kad tai nėra įmanoma, bet santykiai koalicijos viduje buvo gerokai pažeisti.
Matėme labai daug emocijų, daug nepasitenkinimo dėl Tėvynės sąjungos pozicijos. Manau, kad tiek Liberalų sąjūdis, tiek Laisvės partija tikrai du kartus pagalvos, jeigu gaus iš TS-LKD pasiūlymą kelti bendrą kandidatą“, – kalbėjo Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas M. Baltrukevičius.
Tačiau šį sprendimą, pasak pašnekovo, turėtų lemti ne tik šis faktorius.
„Juk Seimo rinkimai irgi artėja [jie vyks kitų metų spalį, red. p.], o mažieji koalicijos partneriai turi stoti į tą pačią eilę, prisiimti atsakomybę, dažnai net stipriau nukenčia nei didžiausia partija koalicijoje. Pats laikas nebebūti patogiais koalicijos partneriais, o rūpintis kiek tik yra įmanoma savo programinių punktų įgyvendinimu per likusį laiką. Jiems nėra labai naudinga būti panašiame kontekste su Tėvynės sąjunga“, – dėstė analitikas M. Baltrukevičius.
Jis teigė, jog net ir Europos Parlamento (EP) rinkimuose koaliciją sudarančioms partijoms naudinga turėti ne bendrą, o savą kandidatą į prezidentus.
Komentuodamas pačios TS-LKD šansus būsimuose prezidento rinkimuose, Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas pirštu bedė į praėjusius savivaldos rinkimus.
„TSLKD „lubos“ yra labai aiškios – antra vieta prezidento rinkimuose. Toks rezultatas būtų geras“, – kalbėjo jis.
Delfi pašnekovas dar pridūrė, jog geriausias variantas TS-LKD būtų rasti „antrą Dalią Grybauskaitę“.
„Kad būtų žmogus, neturintis tiesioginių sąsajų su partija, bet idėjiškai artimas – tada „lubos“ būtų gerokai aukštesnės. Tas šleifas būti TS-LKD iškeltu kandidatu yra pagrindinė problema. Tad jeigu būtų juntama, kad koalicijos viduje yra kandidatas, kuris gali kilstelėti dabartines koalicijos galimybes laimėti prezidento rinkimus, nemanau, kad Tėvynės sąjunga būtų 100 procentų užsispyrusi“, – svarstė jis.
Opozicijos galimybės
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas teigė, jog būti patiems pirmiesiems ir partijoms anksti įvardinti savo kandidatą į prezidentus nėra pati geriausia strategija.
„Tada yra vienas kandidatas, visi tą kandidatą ir narsto po kaulelį, ieško skeletų spintose“, – komentavo M. Baltrukevičius.
Delfi pašnekovas teigė, jog opozicinės LVŽS pirmininkas R. Karbauskis anksčiau viešai yra minėjęs dvi pavardes – advokato I. Vėgėlės ir buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos.
„Jeigu jie, tarkime, paremtų I. Vėgėlę, tai prezidento rinkimų kampanija jiems tampa antraeilė – rūpinasi ja pats kandidatas. <...>. Pastarasis už paramą gal padėkos, bet kartu darys viską, kad nebūtų vertinamas kaip partijos kandidatas.
A. Verygos atvejis įdomesnis: šiuo atveju partija turės investuoti žymiai daugiau, bet tada „lubos“ – vos keli procentai“, – dėstė jis.
Analitikas taip pat pabrėžė, jog galimybė, kad opozicinės jėgos tiesiog paremtų G. Nausėdą, nėra didelė.
„Grynai savi išskaičiavimai – LSDP visada turi savo kandidatą prezidento rinkimuose, Demokratų sąjunga irgi yra nauja politinė jėga, jiems vien iš žinomumo pusės labai reikalinga tai būtų. Savo kandidato turėjimas prezidento rinkimuose yra svarbus, ypač iš opozicijos pusės“, – Delfi sakė analitikas M. Baltrukevičius.
