aA
Seimo narė siūlo 2023 metais minėti Vilniaus sostinės, Klaipėdos krašto ir Šventojo Juozapato metus, o 2024 m. atmintinais metais siūlo paskelbti NATO ir ES, Dainų šventės ir Antano Smetonos metus.
Paulė Kuzmickienė
Paulė Kuzmickienė
© DELFI / Andrius Ufartas

„Džiaugiuosi, kad ieškome bendro sutarimo, tardamiesi su istorikais ir visuomenininkais, kokios datos, asmenybės ar įvykiai mūsų valstybei reikšmingiausi. Kasmet Seimas nusprendžia paminėti apie 15 atmintinų metų. Tokia gausa nerodo supratimo, kas yra svarbu valstybei, tuo labiau nėra galimybės tiek programų ir finansuoti. Todėl šiemet pabandėme išdiskutuoti svarbiausias datas ir su istorikų bendruomene, politikais sutarėme dėl 2023 ir 2024 metų. Tikiuosi, sutarimą rasime ir Seimo salėje“, – sakė tai numatančius projektus įregistravusi Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė P Kuzmickienė.

Pasak jos, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Švietimo ir mokslo komitetu, istorikais bei visuomeninėmis organizacijomis ir asociacijomis, rinko 2023 ir 2024 atmintinų metų ir kitų svarbių datų, asmenybių ir minėjimų siūlymus.

„2023 ir 2024 metų atmintinus įvykius, svarbias datas siūlė platus visuomenės ratas. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos rengtuose pasitarimuose ir diskusijose politikai ir istorikai apsvarstė pateiktus siūlymus. Po ilgų diskusijų siūlome šias svarbias datas, kurių Lietuvos žmonės 2023 ir 2024 metais neturėtų pamiršti“, – teigė P. Kuzmickienė.

2023 m. minėsime 700 metų jubiliejų nuo 1323 m. sausio 25 d., kuomet Vilniaus vardas buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas kreipėsi į Brėmeno, Magdeburgo, Kelno ir kitų miestų amatininkus, kvietė juos į Lietuvą. Laiškai išryškino sostinės elito ir visuomenės siekius priartėti prie europietiškų idėjų.

Sukanka 100 metų nuo 1923 m. sukilimo, po kurio Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos. Vienas svarbiausių XX a. geopolitinių laimėjimų turėjo ypatingos reikšmės Lietuvos ekonominei, kultūrinei ir politinei raidai bei pačiam Klaipėdos, kaip uostamiesčio, vaidmeniui Baltijos jūros regione.

Sukaks 400 metų nuo 1623 m. lapkričio 12 d., kuomet kankinystės mirtimi mirė Graikų apeigų katalikas (unitas) Šv. Juozapatas (Ivanas Kuncevičius). Dvasininkas iš Ukrainos žemių atvyko į Vilniaus švč. Trejybės bazilijonų vienuolyną, čia dirbo apie 20 metų, uoliai pasišventęs unijinės Bažnyčios įtvirtinimui bei krikščionių Bažnyčios vienybei. Graikų apeigų katalikai ir Šv. Juozapatas tiesiogiai susieja Lietuvą ir Ukrainą, primindamas, kad unitai laisvę išpažinti tikėjimą gavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vakarų Ukrainos žemėse.

Lietuvos Respublikos Seimas, norėdamas iš anksto pasirengti valstybinio lygmens minėjimams ir atsižvelgdamas į valstybės ir tarptautiniu mastu svarbius įvykius, 2024 m. atmintinais metais paskelbė NATO ir ES, Dainų šventės ir Antano Smetonos metus.

Sukanka 20 metų nuo to, kai 2004 m. Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją (NATO), ir tai yra vienas pamatinių valstybės saugumo ir klestėjimo garantų.

Minėsime 100 metų nuo 1924 m. rugpjūčio 23–25 dienomis Kaune surengtos pirmosios Dainų šventės (tuomet Dainų diena). Ši šventė yra unikali, vertinga Lietuvos kultūrinės tapatybės dalis, pasižyminti išskirtinėmis išraiškos formomis. Visą šimtmetį Dainų švenčių metu susiburia įvairių sričių ir kartų meno kolektyvai, kūrybinėmis formomis pridedantys prie visuomenės kūrybos galios ugdymo, tradicijų išsaugojimo bei tęstinumo. Minėjimas dar sykį aktualizuoja tai, kad Dainų ir šokių šventė yra įrašyta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Sukanka 150 metų nuo 1874 m. rugpjūčio 10 d., kuomet gimė būsimas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, pirmasis Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona. Jis per 15 metų valdymo laikotarpį suvaidino nepaprastai reikšmingą vaidmenį kuriant modernią lietuvių tautą. Prezidentavimo laikotarpiais sugebėjo įtvirtinti esmingiausias vidaus politikos gaires, kuriose buvo puoselėjama tautinė savimonė, sustabdytas nutautėjimas, išvystyta švietimo, kultūros, ekonomikos sistema, leidusi Lietuvai integruotis į Vakarų Europą.

Pasak P. Kuzmickienės, svarbu nepamiršti, kad, be nacionaliniu mastu minimų atmintinų metų, 2023 m. minėsime tokių iškilių asmenybių, kaip Vlado Putvinskio–Pūtvio, Felicijos Bortkevičienės, Marcelės Kubiliūtės gimimo metines. Taip pat prisiminsime aktualių politinių, istorinių ir regioninių įvykių sukaktis, skelbdami Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio, Sovietų Sąjungos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos, Edukacinės komisijos (Apšvietos), Dzūkijos (Dainavos) ir Žirgo metus.

P. Kuzmickienė ragina prisiminti tai, kad 2024 m. minėsime svarbių valstybės veikėjų Teodoro Balno, Jono Žemaičio Vytauto, diplomatų Lozoraičių dinastijos metus. Taip pat minėsime kultūrai ir tapatybei reikšmingus įvykius, prisimindami Vietinės rinktinės, Kauno ir Šiaulių geto likvidavimo bei Lietuvos tautinio komiteto metus.

„2023 ir 2024 metų minėjimais norime paskatinti visuomenę domėtis išskirtiniais kultūros ir atminties reiškiniais. Nacionaliniu mastu nominuoti metai ir kitos istorinių įvykių, kultūros reiškinių, žymių asmenybių sukaktys gali būti puiki priemonė ir prieiga kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui atrasti santykį su mūsų valstybei svarbiausiais įvykiais. Švęsdami ir minėdami atmintinus metus, siekiame nepamiršti, tausoti ir vis naujai pažvelgti į įvairius istorijos tarpsnius, juose veikusias asmenybes ir įvairias organizacijas“, – sako Seimo narė P. Kuzmickienė.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Top naujienos

Taivanas – kaip ant parako statinės: mano, kad Kinija seka Rusijos taktiką (6)

Prasidėjus karui Ukrainoje, taivaniečiai pajuto, kad Kinija gali užpulti Taivaną, pasinaudodama...

Dalis verslo jau stebi nuosmukį: situacija keičiasi radikaliai (5)

Pramonės atstovai sako kelis mėnesius jaučiantys užsakymų mažėjimą ir perspėja, kad...

Karas Ukrainoje. Ukrainoje dėl rusų puolimo 350 tūkst. gyventojų raginami evakuotis paskutiniuose Luhansko regiono kilometruose vis dar vyksta mūšiai

Didžiojoje Ukrainos dalyje penktadienio vakarą buvo paskelbtas oro antskrydžio pavojus. Vietos...

Šventinę nuotaiką drums lietus: džiugesnė situacija tik viename Lietuvos regione

Trečiadienio dieną Lietuvoje numatomi gana kontrastingi orai. Pietrytinę šalies pusę nuo pat...

Delfi PliusAinis Gurevičius

Ragina atsisakyti rusų primestų titulų: Mindaugas nebuvo vienintelis Lietuvos karalius (68)

Grupė Lietuvos intelektualų (istorikų, menininkų ir kt.) neseniai atviru laišku kreipėsi į...

Kauno rajone rasta negyva neseniai gimusi mergytė

Kauno rajono policija aiškinasi skaudžios nelaimės priežastis.

Gediminas Kirkilas. Kepurę per tvorą

Seimas užbaigė pavasario sesiją, kuri vyko tikrai nelengvu laiku, tačiau gerokai apsipykęs...

Po lygiųjų Kosove „Žalgiris“ Vilniuje tikisi parodyti kitą komandos veidą komentarai

Po lygiosiomis 1:1 pasibaigusių Čempionų lygos rungtynių Kosove „Žalgirio“ treneris...

Delfi PliusSergejus Pankovas, delfi.lv

Populiariausių dietų ir mitybos stilių apžvalga – kuri iš jų veiksmingiausia?

Sveikai maitintis, lygiai kaip praktikuoti bet kurią kitą sąmoningą veiklą, įprasti nėra...