Vos dėlto realus pinigų susigrąžinimas palankų sprendimą turinčiam asmeniui ne visada įmanomas taip greitai, kaip jis norėtų. Ir priešingai ginčo šaliai įstatymas suteikia galimybes ginti savo interesus. Pradėkime nuo praktinės situacijos, aprašytos vieno pareiškėjo paklausime Lietuvos antstolių rūmams.
„2024-01-04 darbo ginčų komisija priteisė darbo užmokestį ir netesybas. 2024-02-07 įmonę perdaviau antstoliams, kadangi nesumokėjo pinigų. 2024-02-13 įmonė kreipėsi į teismą, ginčydama darbo ginčų komisijos sprendimą. Antstolis atsisako priimti mano vykdomąjį dokumentą konstatuodamas, kad darbo ginčų komisijos sprendimas dar neįsiteisėjęs. Ar tikrai? Manau, kad antstolis palaiko įmonę ir jiems padeda, kadangi įmonė ruošiasi skelbti restruktūrizavimą“.
Priverstine tvarka vykdomi tik įsiteisėję arba skubiai vykdytini sprendimai
Antstolis gali priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti priverstinio skolos išieškojimo veiksmus tik tada, kai vykdomasis dokumentas yra įsiteisėjęs arba skubiai vykdytinas. O įsiteisėjimo momentas, kaip, tikėtina, buvo ir aprašytuoju atveju, gali užtrukti.
Pagal Darbo kodekso 229 str. darbo ginčų komisijos sprendimai įsiteisėja per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo, jeigu nepareiškiamas ieškinys dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme (išskyrus atvejus, kai sprendimas turi būti vykdomas skubiai). Panašūs yra ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimų įsiteisėjimo terminai. Pagal vartotojų teisių apsaugos įstatymo 48 str. Tarnybos nutarimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Tarnybos nutarimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme.
Su darbo ginčų komisijos sprendimu ar Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu nesutinkanti šalis ieškinį teismui gali pareikšti kad ir paskutinę apskundimo dieną. Jeigu ieškinys atnešamas į pašto skyrių likus kelioms minutėms iki darbo pabaigos, tai registruotos siuntos priėmimo data ir yra laikoma ieškinio pateikimo data, nors teismą ieškinys pasiekia tik po kelių dienų. Teismas tokio ieškinio pateikimo termino nelaiko praleistu, jį priima ir pradeda nagrinėjimo procedūrą. Be to, kai kuriais atvejais teismas gali atnaujinti net ir praleistą ieškinio pateikimo terminą, jeigu nustatoma, kad vėlavimą nulėmė svarios priežastys. Taip ir susidaro situacijos, kai priešingų ginčo šalių dokumentai „prasilenkia“: viena šalis teikia sprendimą vykdyti antstoliui, o kita kreipiasi į teismą ir tokiu būdu sukuria aplinkybes, dėl kurių antstolis negali priimti teikiamo sprendimo.
Kurie sprendimai dėl atlyginimo priteisimo vykdomi skubiai?
Darbo ginčų komisija savo sprendime gali nurodyti, kad sprendimas ar jo dalis turi būti vykdoma skubiai. Tokiais atvejais laukti sprendimo įsiteisėjimo nebereikia, sprendimo apskundimas taip pat nesustabdo jo vykdymo.
Civilinio proceso kodekso 282 str. įtvirtinta, kad skubiai vykdomi sprendimai ar nutartys dėl darbo užmokesčio priteisimo, kuriais nustatyta suma neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. vidutinis mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius Lietuvoje siekė 1 249 eurus).
Ar atsisakydamas priimti vykdomąjį dokumentą antstolis nestoja skolininko pusėn?
Tokių abejonių pasigirsta, bet jos visiškai nepagrįstos. Pirmiausia dėl to, kad Antstolių įstatymas ir Antstolių profesinės etikos kodeksas antstolį įpareigoja būti objektyviu ir nešališku. Už įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus antstolis atsako įstatymų nustatyta tvarka ir nė vienas antstolis nėra suinteresuotas rizikuoti savo profesine reputacija ir karjera, kad padėtų skolininkui vilkinti atsiskaitymo procesą. Antstolis taip pat nėra suinteresuotas veikti priešingai ekonominei logikai: antstoliui visada naudingiau priimti vykdomąjį dokumentą, atlikti išieškojimo veiksmus ir už šį darbą gauti pajamų, kurios reikalingos kontorai išlaikyti. Iš darbo teisinių santykių atsirandantys darbuotojų reikalavimai tenkinami antrąja eile, todėl šių skolų sėkmingo išieškojimo galimybės didesnės, nei daugelio kitų skolų. Dar vienas aspektas – kad vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo antstoliams skirstomi automatizuotai, todėl antstolis negali iš anksto pasirinkti ir žinoti, nei koks kreditorius į jį kreipsis, nei kokią skolą jam reikės išieškoti.
Ką daryti, jei neatsiskaitantis darbdavys iš tiesų pradeda restruktūrizacijos procesą ar bankrutuoja?
Priteisto neišmokėto atlyginimo susigrąžinimas iš restruktūrizuojamų ar bankrutuojančių įmonių pasunkėja, tačiau nėra neįmanomas. Jei restruktūrizavimo ar bankroto byla dar nagrinėjama teisme, patartina kreiptis į teismą su prašymu prijungti prie bylos darbuotojo kreditorinį reikalavimą. Teismui pripažinus įmonę restruktūrizuojama ar bankrutuojančia, darbuotojo kreditorinius reikalavimus jau reikėtų pateikti paskirtam nemokumo administratoriui (kontaktus galima rasti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos interneto svetainėje).
Nemokių įmonių darbuotojams taip pat mokamos išmokos iš Garantinio fondo lėšų. Prašymą „Sodrai“ dėl šios išmokos skyrimo galima pateikti tais atvejais, kai darbuotojas nėra pateikęs prašymo skirti ligos išmoką (įskaitant slaugą) ar per paskutinius 12 mėn. iki nemokumo bylos darbdaviui iškėlimo dienos nėra gavęs jokių socialinio draudimo išmokų. Prašymą galima pateikti tiesiogiai internetu arba atvykus į „Sodros“ skyrių.
