Atsakant į Jūsų klausimą svarbu pažymėti, kas yra pati darbo sutartis ir kokios sąlygos privalo būti nustatytos darbo sutartyje. Remiantis Darbo kodekso 95 straipsnio nuostatomis, darbo sutarties sąlygas galima suskirstyti į tris grupes:
* Būtinosios darbo sutarties sąlygos (darbuotojo darbovietė (įmonė, įstaiga, organizacija, struktūrinis padalinys ir kt.) ir darbo funkcijos (tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba tam tikros pareigos), atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt.);
* Darbo apmokėjimo sąlygos (darbo užmokesčio sistema, darbo užmokesčio dydis, mokėjimo tvarka ir kt.);
* Papildomos darbo sutarties sąlygos (sąlygos, kurių darbo įstatymų, kiti norminių aktų arba kolektyvinės darbo sutarties nuostatos nedraudžia nustatyti (išbandymas, profesijų jungimas ir kt.).
Šiuo atveju reikėtų plačiau išanalizuoti darbo apmokėjimo sąlygas. Nustatant šias sąlygas nurodoma ne tik mokėjimo tvarka, tačiau nustatomas ir darbo užmokestis, kurį sudaro dvi dalys: tarifinis atlygis ir premijos, priemokos ar kiti priedai.
Tarifinis atlygis tai fiksuotas atlygis už darbą per mėnesį ar per valandą, mokamas už darbo sutartyje nustatyto darbo atlikimą. Premijų, priedų ir priemokų dydis nustatomas atsižvelgiant į atskiro darbuotojo kvalifikaciją, profesionalumą, atlikto darbo kokybę ir kitas aplinkybes. Tačiau būtina atskirti premijas, skiriamas kaip darbo užmokesčio dalį, nuo priedų, skiriamų darbuotojo paskatinimui už gerai atliktą darbą.
Antruoju atveju, priedas prie atlyginimo skiriamas už gerą darbo pareigų vykdymą, našų darbą, geros kokybės produkciją ar už kitus darbo rezultatus (Darbo kodekso 233 str.). Tačiau šiuo atveju darbdaviui yra suteikiama teisė rinktis skirti priedą prie atlyginimo ar jo nesuteikti. Darbuotojas reikalavimo teisės į šiuos priedus neturi. Tai vienkartinė išmoka, skiriama darbdavio pasirinkimu ir jo valia, todėl tiksliai nurodyti jos skyrimo laiką nėra galimybės.
Tuo metu skiriamą premiją galima tiksliai nustatyti numatant atlikto darbo rezultatą, už kurį ši premija bus mokama. Tokios premijos nelaikytinos skatinimo priemonėmis, todėl pagal savo pobūdį jos priskiriamos darbo užmokesčiui ir laikytinos jo sudedamaja dalimi. Būtent todėl premijų dydis ir jų skyrimo tvarka privalo būti nurodytos darbo sutartyje, o skiriamas priedas darbuotojo skatinimui gali būti skirtas darbdavio įsakymu.
Svarbu pažymėti, kad dėl nemokamų premijų, kurios buvo nustatytos darbo sutartyje, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją. Tai privalomas pirminis organas nagrinėjantis darbo ginčus, išskyrus įstatymuose ir Darbo kodekse nurodytas išimtis.
Kreipiantis į darbo ginčų komisiją yra teikiamas prašymas, kuriame nurodomi ieškovo, atsakovo ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų duomenys, aplinkybės ir pagrindai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus bei pridedami įrodymai. Į darbo ginčų komisiją privaloma kreiptis per tris mėnesius nuo tos dienos, kai darbuotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie pažeistas savo teises.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.