Atskiri skyrybas išgyvenusių tėvų ir vaikų tyrimai parodė, kad vaikai triskart dažniau matydavo tėvų pykčius negu atrodydavo suaugusiesiems. Daug vaikų taip pat pradėjo vartoti narkotikus, alkoholį ir žalotis, rašo „The Telegraph“.
Vaikai taip pat dvigubai dažniau kaltindavo save dėl tėvų skyrybų, negu tai pastebėdavo jų tėvai.
Keturi iš penkių tėvų, kuriuos apklausė tėvystei skirta svetainė netmums.com, manė, kad jų vaikai gerai susidorojo su jų skyrybomis. Tačiau taip manė tik trečdalis pačių vaikų.
Tuo pat metu mažiau kaip penktadalis vaikų teigė, jog džiaugiasi, kad jų tėvai nebegyvena kartu, o trečdalis tvirtino, kad jie vis dar jaučiasi priblokšti šio sprendimo.
Apskritai žiūrint, daug vaikų prisipažino slėpę tikruosius savo jausmus nuo tėvų.
Paklausti, kaip jie paaiškintų tokią patirtį, vienas iš dvylikos vaikų atsakydavo supratęs, kad jo tėtis ir mama jo nebemyli.
Tuo tarpu 13 proc. vaikų dėl skyrybų kaltino save – tačiau tai pastebėdavo tik 5 proc. apklaustų tėvų.
Penktadalis vaikų skausmą dėl tėvų skyrybų mėgino įveikti alkoholiu, o kas devintas imdavo žalotis.
Nedidelis, bet reikšmingas skaičius vaikų - 6 proc. – sakė, jog galvojo apie savižudybę. Trečdalis iš jų mėgino pakelti prieš save ranką, bet buvo laiku sustabdyti. Kai kurie vaikai taip pat griebdavosi kvaišalų.
Kiti vaikai prisipažino turėję „saugoti“ kurį nors iš tėvų, o daugiau kaip trečdalis vaikų atskleidė, kad vienas iš gimdytojų mėgino nuteikti jį prieš motiną ar tėvą.
Gali būti, kad dėl šios priežasties beveik ketvirtadalis vaikų nurodė nebematę savo tėvo – tokių respondentų buvo 10 kartų daugiau, negu kalbant apie motinas.
Tinklalapio netmums.com įkūrėja Siobhan Freegard sakė: „Skyrybos gali būti trumpas žodis, bet jos turi didžiules pasekmes“.
„Kas trečias vaikas tėvų skyrybas išgyvena nesulaukęs 16 metų“.
„Nors ekspertai pripažįsta, kad tėvams geriau išsiskirti, negu vaikui matyti jų konfliktus, šis tyrimas demonstruoja, kad tėvai nepakankamai stengiasi palaikyti vaikus skyrybų proceso metu“.
„Vaikams reikia saugumo, ir nors mes niekada neturėsime visuomenės be skyrybų, turėtume skirti daugiau laiko, priežiūros ir pinigų, kad užtikrintume, jog vaikai jaučia reikiamą paramą šiuo sudėtingu metu“.