aA
Šiais metais Lietuva mini 25-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines. Ta proga Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga pristato projektą „Nepriklausomybės karta“, pasakojantį apie jaunos ir nepriklausomos kartos atstovus, garsinančius Lietuvą įvairiose srityse. Vienas jų – Ignas Survila, kartu su partneriu Šveicarijoje įkūręs įmonę, gaminančią eko-sumanų transportą miesto žmonėms.
Ignas Survila
© Asmeninio albumo nuotr.

DOSJĖ:
Gimė: 1991.06.12 Vilnius
Šeimos padėtis: nevedęs
Išsilavinimas: Aukštasis
Profesija: Dizaineris
Perspektyvos: „Tikiuosi – didelės“
Pomėgiai: šachmatai, badmintonas, bėgimas, kinas.

Esate nepriklausomybės vaikas. Koks jūsų santykis su Lietuva? Ar tai – gimtieji namai, mama, šaknys ir ateitis, ar labiau laikina stotelė, kryžkelė?

– Tai yra mano namai, mano šalis, mano miškai, kvapas, draugai, šeima ir mano pats didžiausias mokytojas. Aš daugiausiai laiko praleidžiu Vilniuje ir kaskart eidamas miestu atrandu vis ką nors naujo. Pamenu, kaip viskas buvo dar 2002 metais. Kartais peržiūriu nuotraukas ir pagalvoju, kaip stipriai mes kintame ir kaip sparčiai mokomės, tampame vis liberalesni, žmogiškesni vienas kito atžvilgiu. Mes inovatyviai kuriame savo miestą, savo gatves, savo kultūrą.

Kuo svajojote tapti vaikystėje? Ar svajonės pildosi?

– Vaikystėje maniau, jog būsiu architektas, paskui – aktorius, dizaineris, o galiausiai supratau, jog gyvenimas kartais nuneša į pačias netikėčiausias vietas ir supažindina su neįtikėtinais žmonėmis. Tad nustojau planuoti, kas būsiu ir ką darysiu, tiesiog pasiduodu srovei, kuri mane veda ir stengiuosi tuo metu, kai turiu konkretų tikslą, viską padaryti tinkamai, atsidavęs ir svarbiausia – žmogiškai.

Kaip matote savo išsilavinimo ir karjeros galimybes Lietuvoje?

– Aš baigiau Vilniaus dailės akademiją, įgyjau industrinio dizaino specialybę. Tiesą sakant, prieš 3-4 metus industrijos situacija Lietuvoje buvo beviltiška. Net ir šiandien yra didelė tikimybė, jog pabaigus studijas geriausiu atveju bus galima gauti darbą baldų salone arba gamykloje, kurioje gaminami baldai eksportui. Bet situacija gerėja: mūsų jauna karta yra labai veržli, turinti daug idėjų, motyvuota ir nebijanti klysti. 

Manau, jog ši jėga atsirado dėl to, kad matėme, kaip gyveno mūsų tėvai, seneliai ir jau nebenorime gyventi taip pat, norime keisti ir padaryti Lietuvą puikia šalimi gyventi. Taigi, šiandien aš labai dažnai mokausi iš savo aplinkinių, kurie jau būdami jauni įkuria įmones, bando realizuoti savo pačių svajones, idėjas ir neverkšlena dėl superdidelių mokesčių ir mūsų keistos ekonominės ir politinės sistemos, o daro ir kovoja kiekvieną dieną, kad pasaulis galiausiai suprastų, kur yra Lietuva ir kad tai nebėra Rusijos dalis.

Ar svarstėte ilgalaikės emigracijos klausimą? O galbūt išvažiavimą gyventi, dirbti užsienyje vertinate kaip šiandieninio pasaulio normą?

– Tiesą sakant, taip. Baigiau 12 klasę tuomet, kai buvo labai populiaru važiuoti studijuoti kur nors svetur. Kartu su bene 80 procentų bendraklasių aš išvažiavau į Londoną, bandydamas ten studijuoti.

Deja, nelikau susižavėjęs tuo miestu ir po kelių mėnesių grįžau atgal į Lietuvą. Manau, jog neprašoviau. Taip, šiandien žmonės linkę keliauti, galimybės savaitgaliui nuvykti į bet kokį Europos miestą yra ranka pasiekiamos, infrastruktūra sukurta tikrai puiki, dėl to daugelis ir naudojasi šia proga.

Esate kosmopolitas? Mėgstate keliones, kalbate užsienio kalbomis, lengvai pritaptumėte bet kuriame kontinente?

Šiuolaikinį transportą miestiečiams kuriantis lietuvis savo idėją įgyvendino Šveicarijoje
© Asmeninio albumo nuotr.

– Taip, esu kosmopolitas. Mėgstu keliauti, bet šiuo metu daugiausiai keliauju darbiniais reikalais, nes kartu su partneriu Michel‘u Barro esame sukūrę įmonę „Citybirds“ Šveicarijoje ir gaminame eko-sumanų transportą miesto žmonėms. Manau, jog pritapčiau bet kokiame kontinente. Tiesą sakant, dar nebuvo progos aplankyti nei Azijos, nei Amerikos ar Australijos, bet manau, kad labai greitai teks patirti ir šį malonumą, o tada jau galėsiu papasakoti, ar pritapau (Juokiasi.).

– Esate paspirtuko „Pigeon“ dizaineris. Ar jūsų sukurta smagi transporto priemonė sulaukė pasisekimo svetur?

– „Pigeon“ yra paspirtukas, kurį sukūriau Vilniaus dailės akademijoje kaip savo baigiamąjį darbą. Gavęs diplomą nusprendžiau sudalyvauti „Kickstarter“ platformoje, kurioje sėkmingai gavome pinigų idėjos vystymui, taip pat gavome gamintojų ir investuotojų kontaktus. „Pigeon“ filosofija ir pagrindinė mintis yra jo paprastumas, minimalumas, nereikalingų detalių atsisakymas, paliekant tik jo esmę.

Dėl to tai yra bene lengviausias paspirtukas pasaulyje. Jis susilenkia vienu kojos paspaudimu ir sulenktas neužima daug vietos. Jį galima lengvai neštis ant pečių, nes „Pigeon“ prisitaiko prie peties linkio. Kol kas dirbame su „Pigeon‘u“, bet mūsų įmonės „Citybirds“ koncepcija yra sukurti daugiau ekologiškų „miesto paukščių“.

Kodėl jūsų kompanija buvo įkurta ne Lietuvoje, o Ženevoje, Šveicarijoje?

– Man labai gaila, kad dabartinė mokestinė bazė Lietuvoje yra nepalanki jaunam verslui pradėti ir man nepavyko investuotojų įtikinti kurti imonę čia, Lietuvoje. Bet pažadu, jog kai situacija bent kiek pagerės ir jeigu įgysiu daugiau galios vykdyti tam tikrus sprendimus, būtinai tai pakeisiu! Labai tikiu, jog verslas, nors ir miniatiūrinis, turi bazuotis mūsų šalyje, mokėti mokesčius mūsų šalyje ir prisidėti prie šalies įvaizdžio tarptautiniame kontekste. 

Tikriausiai turi praeiti laiko, kad aplinka verslui taptų žymiai palankesnė. Bet manau, jog ir valdžia turėtų būti suinteresuota kurti palankesnes sąlygas būtent dėl konkurencijos ir kitų šalių pritraukimo kurti pelno centrus Lietuvoje, kas stipriai padidintų įplaukas. O šiandien stengsiuosi iš paskutiniųjų daryti tai, kas mano galioje ir ant dėžutės tikrai bus Lietuvos vėliava bei nuoroda „sukurta Lietuvoje“. Iš paskutiniųjų sieksiu, kad „Pigeon‘as“ liktų lietuvišku produktu ir reprezentuotų mūsų šalį.

Bet regis, Italijoje apie jus kalbama daugiau nei Lietuvoje?

– Italijos Komo miestelyje vyko „A'Design Awards“ apdovanojimų ceremonija. „Pigeon’as“ ten irgi vieną laimėjo... (Šypsosi.)

Tai juk buvo sidabrinis – antrosios vietos – apdovanojimas Transporto priemonės dizaino kategorijoje?

– Taip.

Kokios jūsų asmeninės savybės leido pasiekti tai, ką turite šiandien? Tai – įgimta, ar išlavinta?

– Aš manau, jog dauguma savybių yra išlavinamos ir visko gyvenime galima išmokti. Žinoma, yra ir įgimtų savybių. Ko gero, mano pagrindinės savybės, leidusios atsidurti ten, kur esu dabar – komunikabilumas, darbštumas (vienu metu galvojau, kad sergu darboholizmu), ir nuoširdumas visur ir visada. Visuomet stengiuosi išlikti atviras ir mokausi iš visų savo klaidų.

Koks lietuviškas simbolis jums yra brangiausias?

– Vėliava.

Ar švenčiate valstybines šventes?

– Taip, švenčiu.

Kas jus įkvepia kasdieniams darbams?

Ignas Survila
Ignas Survila
© Asmeninio albumo nuotr.

– Aplinkiniai žmonės. Kartais atrodo, jog net nereikia dairytis į kitus kontinentus – gali pasisemti labai daug įkvėpimo visai čia pat. Kartais pasižiūriu į aplinkinius jaunus žmones ir atrodo, jog gaunu gerą spyrį į užpakalį. Kartais būna dienų, kai nėra motyvacijos ir ketinu nuleisti rankas, nes niekas nepavyks, bet tada pažiūriu kaip, pavyzdžiui, Karolis Strautniekas skinasi kelią iliustracijoje ir jau yra tikrai vienas geriausių iliustratorių pasaulyje, ir tada savaime atsiranda motyvacijos kurti daugiau. Tadas Černiauskas, Rūta Kiškytė, Tomas Ramanauskas, Barbora Adamonytė, „March“ studija, „Mothereleganza“, „Labadiena“ ir dar daug kitų jaunų žmonių kuria, keičia ir stengiasi parodyti, ką sugeba. Mane jie labai inspiruoja!

Ar jaučiatės garsinantis Lietuvą savo darbais? Didžiuojatės savo gimtąja šalimi?

– Nesijaučiu, tačiau prieš bet kokią komunikaciją labai gerai pagalvoju apie tai ir stengiuosi kiek galėdamas prisidėti prie lietuviško vardo garsinimo. Ir taip – labai didžiuojuosi esąs lietuvis.

Ačiū už pokalbį.

Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS) yra nepriklausoma, nepolitinė, savanoriškumo pagrindu veikianti jaunimo organizacija, kurios pagrindinis tikslas – atstovavimas pasaulio lietuvių jaunimo interesams. 1972 m. Kento universitete, JAV oficialiai susikūrusi organizacija šiandien vienija 43 aktyvias jaunimo sąjungas ir bendruomenes visame pasaulyje bei yra įsteigusi atstovybę Lietuvoje. Minint Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų, inicijuotas projektas „Nepriklausomybės karta“, kuriuo bus pristatyti 25 herojai, gimę po 1990 m. kovo 11 d. PLJS projektą vykdo drauge su Užsienio reikalų ministerija ir naujienų portalu Delfi.lt.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Greitas poveikis, greita ir priklausomybė: šiais vaistais esame linkę smarkiai piktnaudžiauti (35)

Jei prieš jus stovėtų trys lietuvės moterys – bent viena iš jų savo gyvenime būtų vartojusi...

Auklė Šarūnė – apie darbo užkulisius: auklės yra sudariusios ir juoduosius tėvų sąrašus (61)

Auklė Šarūnė Jovaišaitė tvirtina, kad nenorėtų dirbti nuolatine aukle vienai šeimai, kur...

Vilnius ne jūsų, o mūsų: kas atbaido kaimynus nuo žygio „atsiimti“ Lietuvos sostinę (429)

Šiuolaikinė Lietuva neturi nieko bendro su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste. Tai ne lietuvių...

Naktinė prekyba Gariūnuose: mažiausios kainos, turistiniai autobusai ir besislepiantys prekeiviai (100)

Antradieniais didžiausias Lietuvos turgus darbą pradeda 2.30 val. nakties. Kol dauguma vilniečių...

Neišnaudojami žemės gelmių turtai: kasdien naudojama medžiaga slypi po mūsų kojomis

Skaičiuojama, kad po mūsų kojomis slypi 17 žemės gelmių išteklių rūšių. Tačiau ne visi...

Sekmadienio vakarą, daugybei žmonių grįžtant į Vilnių, prie sostinės susidūrė 4 automobiliai (43)

Sekmadienio vakarą šalia Vilniaus, netoli Gariūnų, magistralėje Klaipėda-Vilnius, susidūrė...

Vietovė aplink Kauną, kurią tarpukariu vadino pasiturinčių miestiečių meka: turėti čia ūkį tapo mados reikalu

Kalvoje apaugusioje šimtametėmis liepomis ir ąžuolais paskendę stovi raudoni rūmai. Iš vienos...

Gyvai / NBA milžinų akistata Atėnuose: Graikija – Serbija tiesioginė vaizdo transliacija (9)

Graikijos sostinėje Atėnuose vykstantį prestižinį Akropolio taurės turnyrą sekmadienį...

Kodėl reikia kalbėti apie neištikimybę (10)

Esame linkę apie savo partnerius galvoti gerai, bet galbūt nereikėtų taip aklai jais pasitikėti.