Po egzaminų: atsitiko blogiausia, kas galėjo atsitikti

Ilgametis matematikos dėstytojas, docentas Edmundas Mazėtis nesistebi, kad matematikos neišlaikė net 12 proc. abiturientų – esą pagal dabartinių mokinių lygį, neišlaikiusių galėtų būti ir 20 proc. Jam atrodo tinkamos ir egzamino užduotys. Tuo metu istorikas Evaldas Bakonis užsimena, kad istorijos egzamine atsitiko tai, kas galėjo blogiausia atsitikti.

Penktadienį paskelbti valstybinių brandos egzaminų rezultatai parodė, kad matematikos egzamino neišlaikė 11,9 proc. abiturientų, istorijos – 10,7 proc.

Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) docento E. Mazėčio nenustebino tai, kad matematikos egzamino neįveikė beveik 12 proc. abiturientų.

„Aš užsiimu studentų mokymu ir matau, kas ateina. Man atrodo, neišlaikiusių galėjo būti ir daugiau. Deja, žinos prastos ir nieko nebūtų keista, jei neišlaikiusių būtų 20 proc. ir panašiai. Manęs 12 proc. nenustebino ir nešokiravo“, – DELFI teigė E. Mazėtis. Matematiko manymu, tai tam tikra prasme atspindi šiandieninį mokinių išmokimo ir pasirengimo lygį.

VU Matematikos ir informatikos instituto jaunesnysis mokslinis darbuotojas, dr. Dainius Dzindzalieta buvo išsakęs nuomonę dėl netikslumų ir klaidų matematikos valstybiniame egzamine.

Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos narys, 28 metus būsimuosius matematikos mokytojus rengiantis docentas E. Mazėtis laikosi kitokios pozicijos.

„Visuomet pateiktoje užduotyje galima rasti prie ko prikibti ir visuomet galima kažką padaryti geriau negu buvo. Lietuvos matematikų draugijos grupė analizavo pateiktus priekaištus. Didžiosios darbo grupės dalies nuomonė tokia, kad iš esmės egzamino užduotys ir pagal savo turinį, temą, sunkumą yra tinkamos, pagal tai, kaip jos pateiktos, taip pat nėra kažkokios blogos. Visi daugiau linkstame į tai, kad užduotys buvo tinkamos. Grubių klaidų tikrai nėra“, – užtikrino E. Mazėtis.

Matematika kol kas nėra privalomas egzaminas, jį renkasi geriau ją mokantys, tie, kuriems matematikos reikės stojant į aukštąsias. Kas bus, jei matematika taps privalomu ir ją turės laikyti visi humanitarai ar menininkai?

„Jei visi laikys, turėtų būti pakeistas egzaminas. Viena dalis – patikrinamas elementarus matematinis raštingumas, kuris būtinas kiekvienam, ar jis studijuos psichologiją, ar menus, ar inžineriją. Kita dalis – rimtas matematikos žinių patikrinimas būtent tiems, kurie planuoja rinktis, tarkime, technines, technologines, fizinių mokslų studijas“, – sakė E. Mazėtis. Toks ir buvo specialios darbo grupės sumanymas.

Istorijos egzaminas: atsitiko blogiausia

Istorijos programų ir vadovėlių autoriui, švietimo konsultantui, tinklaraštininkui Evaldui Bakoniui skaudžiai atrodo mažas šimtukų skaičius. „Jei tik kas tūkstantasis abiturientas nusipelno tokio pažymio, tai signalizuoja apie tam tikrą uždelsto veikimo sprogmenį“, – įsitikinęs E. Bakonis. Jis pateikia keturias galimas išvadas.

„Šis faktas logiškai vestų į vieną iš keturių išvadų: arba istorijos mokytojai neteisingai vertina savo mokinius, rašydami jiems dešimtukus per istorijos pamokas, arba per vienerius metus taip stipriai krito mūsų mokinių žinių ir gebėjimų lygis, arba abiturientų atliktų egzamino užduočių vertintojai atliko savo darbą pernelyg griežtai, nekokybiškai, arba pati istorijos egzamino užduotis užprogramavo tokį rezultatą“, – sako istorikas.

Vis dėlto pirmos trys išvados E. Bakoniui neatrodo teisingos. Jei dar praeitais metais, perėjus prie naujos vertinimo sistemos, egzamino rezultatai buvo įprastiniai, normalūs, tai per metus situacija su mokytojų ir vertintojų profesionalumu, mokinių žiniomis ir gebėjimais negalėjo taip stipriai pakisti. Tad lieka ketvirtoji išvada.

„Mano galva, šiemet atsitiko tai, kas galėjo blogiausia atsitikti esant kriterinio vertinimo sistemai. Dar prieš porą ir daugiau metų, užduoties kokybės trūkumus „paslėpdavo“ norminio vertinimo ypatumai – bet kuriuo atveju apytiksliai vienas procentas geriausiųjų ir buvo vertinami kaip patys geriausieji, tai yra, šimtukais. Kriterinio vertinimo sistemoje jie dabar privalo peršokti ir į atitinkamą aukštį iškeltą kartelę. Taip neįvyko. Kaip ir minėta, mažiausiai norėčiau kelti abejonių dėl mokytojų, vertintojų ir pačių abiturientų kompetencijų“, – nekokybiškų užduočių parengimą įžvelgia istorijos vadovėlių autorius.

Daug „laimės ieškotojų“, ar užduoties kokybė ne ta?

Pasak E. Bakonio, antras visuomenę šokiruojantis dalykas – didelis egzamino neišlaikiusiųjų procentas. Kiek jis pamena, valstybinių egzaminų istorijoje tokio didelio neišlaikiusiųjų procento dar nebuvo.

„Nesu egzamino vertintojas, nemačiau abiturientų atsakymų, todėl nežinau tikrosios priežasties. Aišku, kad šioje vietoje didelio skirtumo tarp senosios ir naujosios vertinimo sistemų nėra. Pradinė išlaikymo – neišlaikymo kartelė egzistavo visais laikais. Esant norminiam vertinimui, ji dažniausiai buvo net aukštesnė. Todėl galimos tik prielaidos. Gal tikrai didelė dalis šiemet ėjusiųjų į istorijos egzaminą abiturientų buvo tiesiog „laimės ieškotojai“? O gal tikrai egzamino užduoties kokybė nebuvo reikiamo lygio?“, – klausia E. Bakonis.

Mestelėjęs akmenėlių į užduoties sudarytojų daržą, E. Bakonis įgėlė ir besiskundusiems mokiniams. Jis nusistebėjo sureikšmintu ir žiniasklaidos aprašytu kultūros, šiuo atveju, architektūros istorijos, klausimų įtraukimo faktu.

Pasak E. Bakonio, šie klausimai yra istorijos Bendrosiose programose, egzamino programoje, todėl ne pats šių klausimų įtraukimas yra problema. Vadovėlių autorius svarsto, kad gal šie, kaip ir kai kurie kiti, klausimai buvo kažkaip netinkamai pateikti ar suformuluoti. Kad į šį klausimą būtų atsakyta, reikėtų mokinių darbų analizės.

„Ar verta nuogąstauti dėl visų šių rezultatų? Nežinau. Gal čia galioja kažkada jau pasireiškęs svarstyklių principas: vienais metais geresni rezultatai, kitais – blogesni, trečiais – vėl geresni... Pats blogiausias dalykas, kuris atsitiko šių metų abiturientams – jie yra mažiau konkurencingi priėmimo į universitetus varžybose. Ir ne visai dėl savo pačių kaltės“, – svarsto istorijos programų ir vadovėlių autorius.