Vėl bus aimanų: istorijos ir matematikos egzaminų neišlaikė dviženklis skaičius

Kam džiaugsmas, o kam karčios ašaros: penktadienio rytą skelbiami biologijos, istorijos ir matematikos valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Prasčiausiai abiturientai laikė matematiką ir istoriją, sėkmingiausiai – biologiją.

Kaip DELFI pranešė Nacionalinis egzaminų centras (NEC), matematikos valstybinį brandos egzaminą laikė 15 610 kandidatų. Egzaminą išlaikė 88,1 proc. mokinių, suklupo 11,9 proc. 100 balų įvertinimą gavo 2,23 procentas laikiusiųjų. Didžioji dalis jų matematikos mokėsi išplėstiniu kursu, pirmame pusmetyje turėjo 8–10 balų įvertinimus.

Istorijos valstybinį brandos egzaminą laikė 14 260 kandidatų. Egzaminą išlaikė 89,3 proc. kandidatų, 10,7 proc. nepasisekė. 100 balų įvertinimą gavo tik 0,1 proc. egzamine dalyvavusių mokinių. Visi jie mokėsi istorijos išplėstiniu kursu, pirmame pusmetyje turėjo 9–10 balų įvertinimus.

Biologijos valstybinį brandos egzaminą laikė 8278 kandidatai. Egzaminą išlaikė 96,7 proc. mokinių, suklupo 3,3 proc. 100 balų įvertinimą gavo 0,12 procentų egzamine dalyvavusių mokinių. Visi jie mokėsi biologijos dalyko išplėstiniu kursu, pirmame pusmetyje turėjo 8–10 balų įvertinimus.

„Didžioji dalis mokinių, neišlaikiusių matematikos, istorijos ar biologijos egzamino, tų dalykų mokėsi bendruoju kursu arba išplėstinio kurso įvertinimas buvo nuo 4 iki 6 balų“, – DELFI sakė NEC direktorė Saulė Vingelienė.

Jos teigimu, kriterinis vertinimas aiškiai nubrėžė kartelę, tai yra, minimalius egzamino reikalavimus, kuriuos reikia įveikti norint išlaikyti egzaminą. Pernai pradėtas taikyti kriterinis vertinimas reiškia, kad mokinių rezultatai tarpusavyje nėra lyginami ir jie gauna įvertinimus balais pagal iš anksto apibrėžtus kriterinio vertinimo lygius. Praėjusių metų egzaminų rezultatų analizė patvirtino, kad kriterinis vertinimas leidžia objektyviau įvertinti mokinių pasiekimus.

Per istoriją susimovė su K. Donelaičiu

„Atkreiptinas dėmesys, kad istorijos egzamino užduotyje puikiai integravosi kultūros tematikos klausimai apie meno stilius, kur mokiniams buvo sudarytos galimybės ne tik atpažinti architektūros stilių bruožus ir juos apibūdinti, bet ir pasirinktinai įvardyti klasicizmo epochos literatūros pavyzdį. Reikia pripažinti, kad minint Kristijono Donelaičio 300-ąsias gimimo metines, net 88 procentai egzamine dalyvavusių mokinių negalėjo nurodyti jo kūrinio ,,Metai“ kaip klasicizmo epochos pavyzdžio“, – komentuodama egzaminų rezultatus, stebėjosi NEC direktorė S. Vingelienė.

Antrus metus iš eilės egzamino užduotyje buvo pateiktas klausimas, kuriame mokiniai turėjo pateikti argumentuotą istorinio įvykio įvertinimą rašydami trumpą struktūruotą tekstą. Jame reikėjo remtis pateiktais šaltiniais ir žiniomis. Šį kartą mokiniai samprotavo apie Miuncheno susitarimą. Šiais metais, kaip ir pernai, pusė egzamine dalyvavusių mokinių už šį klausimą gavo 0 taškų. Vis dėlto NEC direktorei džiugu, kad 7,6 procentai, tai yra, 5 proc. daugiau nei pernai, už šį klausimą gavo maksimalų taškų skaičių.

Pasak S. Vingelienės, šių metų istorijos valstybinio brandos egzamino užduotyje, kaip ir kasmet, buvo įvairios tematikos klausimų: kultūros, politikos, visuomenės ir socialinio gyvenimo. Tokia tematikos mozaika atitinka egzamino programos reikalavimus. Egzamino užduotis tikrino įvairius mokinių gebėjimus: žinias, supratimą ir taikymą, problemų sprendimą, interpretavimą ir vertinimą. Taip pat užduotyje buvo klausimų, reikalaujančių kritinio mąstymo ir gebėjimo vertinti istorinius procesus. Užduotis reikalavo suprasti tam tikru istoriniu laikotarpiu visuomenėje egzistavusias moralines ir vertybines nuostatas.

Matematikoje nebemoka procentų

Pasak S. Vingelienės, šių metų matematikos egzamino užduotyje, kaip ir kasmet, buvo įvairios tematikos klausimų: skaičių ir skaičiavimų, geometrijos, tikimybių teorijos, funkcijų ir analizės pradmenų ir kt. Klausimų tematika atitinka egzamino programos reikalavimus. Egzamino užduotis tikrino įvairius mokinių gebėjimus: žinias ir supratimą, taikymą, problemų sprendimą.

„Egzamino programoje yra apibrėžti minimalūs reikalavimai mokinių žinioms ir gebėjimams, kuriuos galima patikrinti egzamino metu. Tai apskaičiuoti reiškinio reikšmes, paprastais atvejais taikyti paprastųjų ir sudėtinių procentų formules praktinio turinio uždaviniams spręsti, paprastais atvejais taikyti panašumo sąvoką, sprendžiant praktinio turinio uždavinius, atpažinti aritmetinę progresiją ir apskaičiuoti jos narių sumą ir kt. Stebina tai, kad klausimus apie procentus įveikė tik apie 50 proc. mokinių, nors tokių klausimų yra beveik ankstesnių metų kiekvienoje matematikos egzamino užduotyje“, – aiškina S. Vingelienė.

Biologijos egzamine – gyvenimiški klausimai

Jau ne pirmi metai, kai biologijos užduotyje stengiamasi integruoti klausimus, apimančius skirtingas biologijos temines sritis. S. Vingelienės teigimu, tokiu atveju visapusiškai patikrinamos mokinių žinios ir gebėjimai skaityti pateiktą žodinę ir vaizdinę informaciją, susieti ją su turimomis žiniomis ir atrasti sąsajas tarp skirtingų sričių.

„Pavyzdžiui, atsakinėjant į klausimą apie cholesterolį, mokiniams buvo reikalingos žinios ne tik apie ląstelę, bet ir apie genetiką. Klausimai skirti medžiagų apykaitai ir pernašai (žmogaus širdies pjūvio analizavimas, inksto nefrono nagrinėjimas) kartu tikrino žinias ir gebėjimus iš žmogaus sveikatos srities. Tokiu būdu mokiniai turėjo galimybę pademonstruoti savo žinias atsakydami į aktualius gyvenimiškus klausimus“, – teigia S. Vingelienė.

Užduotyje pateikti nauji paveikslai ir duomenys provokavo mokinius labiau apgalvoti savo atsakymus ir pritaikyti turimus gebėjimus. Duomenų interpretavimo klausimas dažnai sukelia problemų, nes mokiniams sunku skaityti naują, prieš tai nematytą informaciją. Tačiau, sako NES direktorė, jie turi gebėti analizuoti tokius duomenis, kokie yra pateikiami įvairiuose informacijos šaltiniuose.