Iš ministro streikuojantys pedagogai tikisi išgirsti, ar prasidės realios derybos dėl to, kad finansavimas kitais metais švietimui būtų didinamas tiek, kad mokiniams ugdymosi sąlygos būtų grąžintos į 2009 m. lygį. Jie taip pat nori, kad ikimokyklinių įstaigų pedagogai pagal atlyginimus būtų prilyginti bendrojo ugdymo mokytojams bei kad būtų mažinama vaikų darželių grupėse ir mokyklų klasėse.
Vis dėlto mokytoju ir docentu dirbantis Kauno technologijos universiteto gimnazijos vadovas Bronislovas Burgis prasitarė, kad problema - ne finansų trūkumas. Anot jo, daugelis mokytojų tiesiog yra netinkami tam darbui.
„Melas yra tai, kad mokytojai mažai uždirba. Mažai uždirba tie, kurie nemoka dirbti, kurie nėra tikri mokytojai, bet jie ir neturi uždirbti, jiems geriausia išeiti iš mokyklos. Geri mokytojai turi dar daugiau uždirbti negu dabar uždirba, bet ir dabar negali sakyti, kad jie ryškiai mažiau uždirbtų už kitus“, – „Žinių radijui“ kalbėjo B. Burgis.
DELFI nusprendė išsiaiškinti, kiek iš tiesų Lietuvoje uždirba mokytojai. Paaiškėjo, kad situacija nėra tokia bloga, kaip kad bandoma parodyti.
Uždirba ir 3 tūkst. Lt
Štai vienas prisistatyti nepanoręs skaitytojas pasakojo, kad dideliuose miestuose pilnu etatu dirbantis mokytojas į rankas gali gauti ir 2-3 tūkst. Lt.
„Mokytojai labai daug uždirba, ypač mieste, dirbdami pilnose klasėse ir turėdami pilnus krūvius. Bet kur patyčios, raminamieji, administracijos nepalaikymas (vaikas ir tėvai visada teisūs (paslaugų gavėjai, krepšelis), darbų tikrinimas iki išnaktų ir panašiai. Kai kuriuos ir greitoji į psichiatrinę iš pamokų išveža. Mokytojų tai jau nebestebina, jau norma. Neišlaikė žmogus“, – samprotavo skaitytojas.
Tiesa, kiek kitokia situacija ekonominiu požiūriu yra kaime. Anot skaitytojo, mokyklos ten griūva, nes remontuoti jų tiesiog neapsimoka, nebestebina ir koridoriuje ar sporto salėje po lietaus telkšančios balos, 3 laipsnius siekianti vidaus temperatūra.
„Mokinių mažai, krepšelis ir koeficientai minimalūs. Vyr. mokytojai dirba po 8 valandas per savaitę ir gauna 780 litų į rankas. 1 pamoka su pasiruošimu su darbų tikrinimu (3 – 4 valandos darbo) atsieina 25 litus. Priemonėms pinigų nėra, papildomų valandų nėra, neformaliojo ugdymo valandų nėra. O jei šeimoj abu yra mokytojai? Bėga žmonės su vaikais į miestus, o dažniausiai į užsienį. Ir mums matyt teks bėgti“, – mintimis dalijosi skaitytojas.
Dėl mažo užimtumo gali dirbti ir papildomai
10 metų mokytoja dirbanti skaitytoja pasakojo, kad dėl darbo stažo šiemet jai turėjo būti pakeltas atlyginimas. Deja, jis kilo tik 18 Lt.
„Kai pradėjau dirbti, uždirbdavau tikrai gerai, nes pamokų skaičius buvo didelis. Vesdavau apie 24 pamokas. Kadangi mokyklose mažėja mokinių, mažėja ir mano pamokų kiekis. Šiemet turiu tik 15 jų. Jei galėčiau vesti 24 pamokas, nesiskųsčiau, kad alga maža. Deja, šiuo metu į rankas gaunu 1260 Lt, o esu vyr. mokytoja“, – apgailestavo skaitytoja.
Ji pripažino, kad papildomai galėtų užsidribti dirbdama korepetitore, tačiau taip elgtis nenori – nori skirti laiko ir savo vaikams.
Neuždirba, nes to nenori
Šia situacija stebėjosi kitas skaitytojas. Pasak jo, mokytojo atlyginimas priklauso nuo darbo krūvio. Tad jei jis pamato komentarus, kad vyr. mokytojas uždirba tik 1500 Lt, tai jį prajuokina. Vadinasi, mokytojas nedirba tiek, kad uždirbtų visu tūkstančiu daugiau.
„Gauti 2500 tikrai įmanoma. Mokytojų darbo apmokėjimo tvarka visiems mokytojams yra vienoda atitinkamai pagal suteiktą kvalifikaciją, darbo stažą ir panašiai. Kažin, ar dar ji nėra geriausia tarp pinigų iš biudžeto gavėjų. Viskas priklauso nuo darbo krūvio – turimų pamokų skaičiaus, šiek tiek nuo papildomų (nekontaktinių) pamokų, kokio tipo yra mokykla.
Keltinas klausimas būtų ir nuo jo reikėtų pradėti: o kodėl tas vyr. mokytojas toje mokykloje turi tik tiek pamokų, kad uždirba tik 1500 Lt? Kokios yra to priežastys? Gal per daug toje mokykloje to dalyko mokytojų, gal maksimalius krūvius turi pensijinio amžiaus mokytojai, o jaunesni neturi, gal nėra nustatytos valandų skirstymo tvarkos ir valandos skirstomos neskaidriai ir panašiai? Gal tą mokyklą dėl mažo mokinių skaičiaus reikia sujungti su kita?
Kažkas gerai klausia: o kiek yra daug? Kažkas naiviai piktinasi mokyklos mokytojo eksperto uždarbio galimybes su ministerijos (valstybės tarnautojai) uždarbiais. Kažkas teisingai sako – 4 tūkstančiai jau man mažai, tai gal ir 10 tūkstančių bus mažai“, – samprotavo skaitytojas.
Uždirba vos daugiau nei minimali alga, planuoja emigruoti
„Trečias mėnuo kaip esu bedarbė. Buvau priversta palikti mokyklą po 25 darbo metų, nes būtų reikėję dirbti su 12 pamokų, o tai reiškia, kad gaučiau 1300 Lt atskaičius mokesčius. Lietuvoje jaučiuosi nereikalinga, ieškau darbo Anglijoje ir ruošiuosi palikt Lietuvą. Iki pensijos liko dar 15 metų, tad viskas yra elementaru“, – kiek kitokia patirtimi dalijosi viena mokytoja.
Tai, kad mokytojai uždirba apie 1200 litų, patvirtino ir kitas DELFI skaitytojas. Jo teigimu, tiek uždirba mokytojai su stažu ir „šiokiu tokiu vardu“.
„Jei yra galimybė turėti pusantro krūvio ar daugiau, visi aria išsijuosę. Nesakau, kad kiti, pavyzdžiui, kultūros ar bibliotekų darbuotojai uždirba daug, jie gauna apie 1000 litų į rankas, bet jiems visą dieną nereikia kariauti su 30 dūšių ir dar už visas jas atsakyti, kiekvienam atsilikusiam planų rašyti“, – atviravo skaitytoja.
Gąsdina neterminuotais streikais
Mokytojų profesinės sąjungos atstovai tikina, kad jeigu Švietimo ir mokslo ministerija ir toliau ignoruos profesinių sąjungų reikalavimus, įvyks terminuoti, o jei reiks – ir neterminuoti streikai. Taip pat rengiamasi ir akcijoms gatvėse prie valdžios įstaigų.
Tačiau Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai tikina, kad visiems mokytojų reikalavimams įvykdyti reikia 536 mln. Lt. Tokių pinigų biudžete kol kas nenumatyta.
Anot Švietimo ir mokslo viceministrės Genoveitos Krasauskienės, mokytojų problemos gali būti sprendžiamos tik nuosekliai, įvertinant galimybes ir laiką.
„Atsižvelgdami į turimus išteklius, pirmiausiai sprendžiame opiausias problemas ir dėl prioritetų paprastai sutariame su socialiniais partneriais. Pažymėtina, kad jau nuo šių metų rugsėjo 1 d. mokytojams, kurie klasėje dirba su 23 ir daugiau mokinių, mokinių darbų tikrinimui tarifikuojama daugiau valandų, už kurias papildomai mokama. Nuo 2015 m. sausio 1 d. planuojama didinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų darbo užmokestį. Tam ketinama nukreipti dėl mokinių skaičiaus mažėjimo atsilaisvinusias mokinio krepšelio lėšas (virš 30 mln. Lt, kurie leistų atlyginimus padidinti beveik 10%). Nuo 2014 m. po 4 metų pertraukos mokinio krepšelis vėl pradėjo didėti: 2014 m. jis padidintas 38 Lt (nuo 3310 Lt iki 3348 Lt), o 2015 m. planuojama, kad mokinio krepšelis padidės dar 32 Lt ir sudarys 3380 Lt (arba 979 Eur)“, – kas buvo padaryta, norint įgyvendinti mokytojų norus pasakojo viceministrė.
D.Pavalkis mokytojų streikus sieja ir su rinkimais, ir su geopolitine situacija
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ketvirtadienį dalies pedagogų surengtą įspėjamąjį streiką sieja ne tik su noru atkreipti dėmesį į sistemos problemas, bet ir su siekiu papolitikuoti prieš savivaldos rinkimus, ir kelti globalią įtampą.
Anot jo, ministerija laikosi nuomonės, kad streikas surengtas pažeidžiant teisines procedūras, tačiau kol kas į teismą kreiptis neketinama - tai būtų daroma tuo atveju, jei pedagogai neatsisakys „radikalių nerealistiškų reikalavimų“ ir ruošis neterminuotam streikui.
„Greičiausiai dėl artėjančių savivaldos rinkimų atsirado noro papolitikuoti, padaryti triukšmą (...). Kas mane labiausiai nustebino, kad iš už viso šito išlindo dar Lietuvos lenkų rinkimų akcijos stiprus palaikymas. Čia man buvo iš tikrųjų netikėta. Aš galvojau, kad čia yra opozicinių partijų labiau inicijuoti veiksmai, bet pradėsiu galvoti, kad, ko gero, kaip sakiau, ar tai nėra susiję su įvykiais Ukrainoje ir globalia visa šita problematika, - galbūt aš ir buvau teisus“, - žurnalistams ketvirtadienį sakė ministras.
Jo žiniomis, ketvirtadienį prie streiko prisidėjo mažiau nei 1 tūkst. pedagogų. Ministerijos duomenimis, streikas apėmė apie 50 mokyklų.
Streiką pedagogai ketvirtadienį surengė reikalaudami atkurti mokinio krepšelio dydį, buvusį iki 2009 metų. Tuomet mokinio krepšelis siekė 3774 litus, šiuo metu – 3348 litus. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, kitąmet planuojama mokinio krepšelį padidinti 32 litais iki 3380 litų (arba 979 eurų).
Taip pat pedagogai reikalauja ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimus prilyginti bendrojo lavinimo mokytojų atlyginimams, iki 128 litų grąžinti bazinę mėnesio algą. Tarp keliamų reikalavimų - ir raginimai mažinti darželių grupes bei klases mokyklose. Be to, profsąjungos reikalauja, kad būtų pasirašyta šakos kolektyvinė sutartis ir sudarytos sąlygos mokytojams išeiti į senatvės pensiją nuo 55 metų.
Premjeras: mokytojų atlyginimus kitąmet didinsime 5 procentais
Premjeras Algirdas Butkevičius žada, kad kitais metais mokytojų atlyginimai kils 5 procentais.
„Šiais metais didiname finansavimą moksleivių krepšeliui, kaip žinote, moksleivių sumažėjo, bet mes tuos pačius asignavimus palikome. Ir taip pat padidinsime mokytojams atlyginimus kitais metais 5 procentais, ir ikimokyklinio ugdymo švietimo darbuotojai atlyginimus gaus tokius pačius kaip ir bendrojo lavinimo mokyklose dirbantys mokytojai“, - ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime sakė A.Butkevičius.
Dalyje šalies mokyklų ketvirtadienį vyko įspėjamasis streikas, prie jo prisidėję mokytojai nevedė pirmų dviejų pamokų. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, gautais iš savivaldybių, streikuoti ruošėsi 869 pedagogai 33 mokyklose.