Taip mano teismas, dėl neteisėto praturtėjimo išteisinęs du sutuoktinius iš Kauno.
„Kiekvienas asmuo ar šeima, atsižvelgdami į šeimos prioritetus, patiria skirtingas išlaidas, bet tai nesudaro pagrindo tikėti tuo, jog sutuoktiniai įgijo bei rekonstravo namą iš neteisėtai įgytų lėšų“, – priimdami išteisinamąjį nuosprendį teisėjai pažymėjo, kad vien nuosavybės teise valdomo turto netapatumas gaunamoms pajamoms, neleidžia daryti pagrįstos išvados apie neteisėto praturtėjimo egzistavimą.
Pasak teismo, organizuotus nusikaltimus ir korupciją tiriantiems prokurorams nepavyko įrodyti, kokį konkrečiai turtą narkotikų prekeivio tėvai turėjo neteisėtai.
Išteisinamąjį nuosprendį priėmę teisėjai taip pat pabrėžė, kad Lietuvos teismų praktika neteisėto praturtėjimo bylose kol kas nėra susiformavusi, todėl teismai privalo visus neaiškumus bei dvejones aiškinti kaltinamųjų naudai.
Prabangus namas, žemės sklypai ir BMW
Perduodami baudžiamąją bylą į teismą prokurorai kaltinamajame akte nurodė, kad sutuoktinai bendros jungtinės nuosavybės teise po 2010-ųjų gruodžio 11-ąją priimto įstatymo dėl neteisėto praturtėjimo turėjo didesnį negu 500 MGL (65 tūkst. Lt) vertės turtą, žinodami, jog šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.
Anot prokurorų, sutuoktiniai už 200 tūkst. Lt buvo įsigiję 0,65 ha žemės sklypą, be to, turėjo sklypą su su statiniais Kaune – už tai sumokėjo 223 tūkst. Lt. Jie taip pat namo statybai ir rekonstrukcijai per 2 metus išleido daugiau kaip 75 tūkst. Lt, nors tam pinigų irgi esą neturėjo.
Be to, prokurorų teigimu, sutuoktiniai už 70 tūkst. Lt buvo įsigiję automobilį BMW.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikę prokurorai siekė, kad teismas šį turtą konfiskuotų valstybės naudai bei sutuoktiniams skirtų po 100 MGL (13 tūkst. Lt) dydžio baudas.
Prokurorų teigimu, baudžiamajame įstatyme numatyta atsakomybė ne už turto, kuris akivaizdžiai negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, įgijimą, bet už jo turėjimą.
Tačiau su tuo teismas nesutiko – priėmus įstatymą dėl neteisėto praturtėjimo iš sutuoktinių valstybė negalėjo reikalauti naują įstatymą atitinkančio elgesio. Be to, turi būti įrodyta, kad turtą valdantis asmuo žinojo, jog jis yra įgytas iš neteisėtų pajamų.
Parama – iš Kaliningrado laivyne dirbusių tėvų
Baudžiamojon atsakomybėn patraukti sutuoktiniai jiems pateiktų kaltinimų nepripažino nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu.
Jie aiškino, kad „visą gyvenimą sąžiningai dirbo, taupiai gyveno“, be to, nurodė, jog dideles sumas jiems dovanojo tėvai bei dukra, taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog dalį turto buvo paveldėję.
Tiesa, jie pripažino, kad po 1977 m. įvykusių vestuvių gyveno labai kukliai, savo nuosavo būsto neturėjo, gyveno pas tėvus. „Paskui tėvai mums išnuomojo butą, kuriame gyvenome apie 5 metus, o tada gavome kooperatinį butą, kurio pirmajam įnašui pinigus davė taip pat tėvai, – aiškino jie. – Šį butą pamažu išsipirkome ir jame gyvename iki šiol“.
Kaltinamieji taip pat dėstė, kad visą laiką juos rėmė sūnus ir dukra bei pensijoje esantys tėvai. Beje, po vieno jų mirties sutuoktiniai gavo palikimą – butą daugiabutyje, garažą, akcijų už 2 tūkst. Lt, auksinių rusiškų monetų, kurias pardavę gavo apie 12 tūkst. Lt, bei 30 tūkst. JAV dolerių.
„Apie 6-7 metus važinėjome į Lenkiją, perpardavinėjome prekes, tokiu būdu galėjome užsidirbti apie 60-70 tūkst.Lt, 20 tūkst. JAV dolerių“, – teigė sutuoktiniai.
Taip pat jie nurodė, kad iš vieno jų motinos gavo apie 70 tūkst. JAV dolerių, kuriuos susitaupė po darbo Kaliningrado laivyne, be to, ji taip pat atiduodavo savo pensiją.
Sutuoktiniai taip pat teigė, kad dokumentuose buvo nurodyta gerokai didesnė turto pirkimo suma, nei už jį realiai buvo mokėta.
Sūnus įtariamas prekiavęs narkotikais
Ikiteisminį tyrimą atlikę prokurorai teismui buvo pateikę informaciją iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos – sutuoktinių sūnus yra įtariamas disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis labai dideliu kiekiu.
Be to, jis oficialiai niekur nedirba ir neturi legalaus pajamų šaltinio, tačiau vykdant tėvų vardu registruoto namo rekonstraukciją iš savo pinigų mokėdavo darbininkams, taip pat pirkdavo statybines medžiagas.
Tai patvirtino ne tik liudytojai, bet ir per kratą rastos PVM sąskaitos-faktūros.
Teisėjai pripažino, kad sutuoktinių turimo turto vertė yra neproporcinga pajamoms.
Baus tik tada, kai įrodys
Tačiau, anot teismo, „asmens interesas bet kokia kaina įgyti naudos ir ją išlaikyti negali būti iškeltas aukščiau siekio užtikrinti visuomenės suinteresuotumą gyventi saugioje aplinkoje“.
„Adekvataus nubaudimo nebuvimas, remiantis įstatymų leidėjo teisinio reguliavimo trūkumais, negali būti pateisinamas teisinėje, demokratinėje valstybėje“, – pažymėjo teismas.
Tačiau tuo pačiu teisėjai nurodė, kad sutuoktiniai niekada neturėjo problemų su teisėsauga, visą gyvenimą gyveno sėsliai, itin taupiai ir ūkiškai, todėl jų vartojimo piniginės išlaidos turėtų būti mažesnės nei statistinis vidurkis – esą kiekvienas asmuo ar šeima, atsižvelgdami į šeimos prioritetus, patiria skirtingas išlaidas, bet tai nesudaro pagrindo tikėti tuo, jog sutuoktiniai įgijo bei rekonstravo namą iš neteisėtai įgytų lėšų“.
Priimdami išteisinamąjį nuosprendį teisėjai rėmėsi ir neteisėto praturtėjimo byloje pateiktu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Plenarinės sesijos pateiktu išaiškinimu.
„Sprendžiant, ar iki nagrinėjamo įstatymo įsigaliojimo įgyto, bet teisėtomis pajamomis nepagrįsto turto turėjimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, būtina vertinti bylos duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, ar turimo turto įgijimo pagrindas buvo įstatymo uždrausta veikla, kuri ir pagal anksčiau galiojusius įstatymus užtraukdavo baudžiamąją atsakomybę – tik tais atvejais, kai nustatytos bylos aplinkybės lemia teismo įsitikinimą, kad pajamos turimam turtui įgyti ar pats turtas gauti iš tuo metu pagal įstatymą nusikalstamos veiklos ir turto savininkas tai žinojo ar galėjo žinoti, nepaisant to, kad turtas įgytas iki įstatymo priėmimo, galimas baudžiamosios atsakomybės taikymas“, – pabrėžiama išteisinamajame nuosprendyje.