aA
NASA netrukus pradės savo pranešimą, kurį anonsavo iš anksto: laukiama naujienos apie nežemiškus vandenynus. Nors mokslininkai spėjo, kad veikiausiai išgirsime daugiau apie Saturno palydovą Enceladą, tai - ne vienintelis kandidatas pranešimui.
Encelado geizeriai
Encelado geizeriai
© NASA

Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, astronomas Mindaugas Macijauskas DELFI pasakojo, kad Saturno palydovas Enceladas yra įdomus tuo, kad jo paviršius padengtas ledu, bet iš po jo veržiasi geizeriai, kuriuos užfiksavo tiek Cassini zondas.

„Iš užfiksuotų kadrų atrodo, kad veržiasi lyg ir vanduo, galbūt dabar išgirsime, kad ten aptiko organinių molekulių, ar ko nors panašaus“, - sakė jis.

Paklaustas, ar organinės molekulės gali reikšti gyvybę, mokslininkas paaiškino, kad tai priklauso nuo to, kas yra rasta.

„Priklausomai nuo to, kokio sudėtingumo molekulės yra rastos. Organinė molekulė dar nereiškia gyvybės, nes jų randama ir tarpžvaigždyniniuose debesyse, kur neigiamos temperatūros ir ten gyvybei susiformuoti būtų labai sudėtinga, bet randama paprastų baltymų ar cukrų – molekulių iš 3-5 ar 10 atomų. Galbūt paskelbs apie tokio pobūdžio naujieną, o galbūt ir ką nors rimčiau“, - kalbėjo M. Macijauskas.

Pašnekovas pabrėžia, kad Saturno sistemoje esantis Encelado palydovas yra ypatingas. Tiesa, kalbant apie nežemiškus vandenynus, kalba gali pakrypti ir ne apie jį.

„Enceladas yra įdomus. Kitas Saturno palydovas Titanas mus šiek tiek nuvylė, nes ten yra skysto metano ežerai ir nieko gyvo kaip ir negali būti. Jupiteris turi panašų į Enceladą palydovą Europą, kuriame, irgi spėjama, gali būti vandenynas“, - atkreipė dėmesį M. Macijauskas.

Astronomas primena, kad išsamiau Jupiterį tyrinėjo Galileo zondas, kuris misiją pradėjo 1989 m., o baigė 2003 m. Dabar Jupiterį tyrinėja kitas zondas Juno, kuris misiją pradėjo 2011 m.

Visgi, kol kas pats palydovas Europa išsamiai nėra tyrinėjamas, nors yra pasiūlymų jame nuleisti povandeninius zondus.

„Svarstomos galimybės nuleisti zondus – mini povandeninius laivus į Europą, nes jį dengiančiame lede yra plyšiai, tad galbūt galima tyrinėti ten esantį vandenyną. Encelado atveju patogu tai, kad vis dar turime Cassini erdvėlaivį, kuris tyrinėja Saturną“, - kalbėjo M. Macijauskas.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad NASA turi planų misijai Europa Clipper, kuri tyrinėtų Jupiterio palydovą maždaug nuo 2022 m.

DELFI primena, kad Cassini erdvėlaivis planuoja baigti savo misiją šiemet rugsėjį.

Astronomas paaiškina, kad visi dangaus kūnai, kurie nėra visiškai pliki, kaip, pavyzdžiui, Žemės palydovas Mėnulis ir nieko gyvo turėti kaip ir negali, yra įdomūs tyrinėjimams.

„Visgi, viskas atsiremia į finansus, nes mokslui nėra skiriami begaliniai ištekliai. Buvo numatytos misijos toliau tyrinėti Jupiterį, jo palydovus, galbūt net zondus nuleisti po ledu, bet visa tai kainuoja didžiules sumas pinigų“, - pastebėjo jis.

Pašnekovas pridūrė manąs, kad šios dienos naujiena bus apie Saturną, ne apie Jupiterį.

Moksliniai tyrimai neatsiperka, kol Žemė tinkama gyventi

Svarstyti, kiek atsiperka kitų planetų tyrimai galima ilgai. Paklausus astronomo, kas galėtų paskatinti aktyvesnį kitų planetų tyrinėjimą, M. Macijauskas paaiškina, kad tai priklauso nuo situacijos Žemėje.

„Banaliai kalbant, kol mes galime gyventi savo planetoje, joje nėra nepalankių sąlygų, nesame jos užteršę, negresia pasaulinė katastrofa, tol komercinės ar gyvybiškai svarbios prasmės nėra. Tačiau yra įvairių pasvarstymų ir futuristinių idėjų po milijardų metų, jei bus kas nors panašaus į žmoniją, ją apgyvendinti Europoje, nes Saulei prieš mirtį tampant raudonąja milžine Žemėje pasidarys per karšta gyventi, nes čia viską išdegins. Bet tai būtų labai negreitai“, - sakė jis.

Paklausus, kokias futuristines idėjas būtų galima įgyvendinti artimiausiu metu, M. Macijauskas primena, kad per artimiausius dešimtmečius galima tikėtis pagauti asteroidų ir iš jų gauti naudingųjų iškasenų, galbūt plėtoti veiklą Mėnulyje, pavyzdžiui, jei ten susidarytų helio izotopas, vadinamasis Helis-3. Apie tai buvo sukurtas ir mokslu iš dalies pagrįstas filmas „Moon“ (liet. „Mėnulis“).

Šį elementą būtų galima panaudoti termobranduolinės sintezės reaktoriuose, o iš to būtų gaunama šiluma, elektra. Tiesa, kol kas šią sintezę dar tik mokomasi valdyti.

„Kol kas šias reakcijas pavyksta išlaikyti sekundėmis ar, geriausiu atveju, minutėmis. Bet dabar Prancūzijoje bendromis JAV, Europos ir Rusijos pastangomis statomas tokio tipo hiper reaktorius“, - priminė M. Macijauskas.

DELFI primena, kad ketvirtadienį vakare, 21 val. Lietuvos laiku, NASA praneš kažką apie nežemiškų vandenynų tyrimus.

Anksčiau mokslininkas Kastytis Zubovas yra prognozavęs, kad veikiausiai daugiau bus pranešta apie Saturno palydovą Enceladą.

Jis taip pat atsargiai formulavo, kad beveik neabejotinai gyvybė nebuvo neatrasta.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Palaikus atkasę archeologai aptiko šiurpų radinį: viduramžiais miręs vyras vietoje nukirstos rankos buvo įsitaisęs protezą-peilį (6)

2018-aisiais archeologai susidūrė su išties nelengvu galvosūkiu – Viduramžiais gyvenusio italo...

Reiškiniai Antarktidoje nustebino mokslininkus: ištyrę pingvinų populiaciją pateikė netikėtą išvadą – čia vyksta unikalūs procesai (9)

Mokslininkai, tiriantys klimato kaitos poveikį Antarktidos pingvinų populiacijoms, pateikė...

Ramiojo vandenyno dugne – įspūdingas radinys: mokslininkai iki šiol nebuvo regėję nieko panašaus (12)

Prie Taičio krantų pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje mokslininkai aptiko iki šiol nežinomą,...

D+Šarūnas Meškys

Marso paviršių tyrinėjantis marsaeigis uolienose aptiko neįprastus cheminių elementų kiekius: Žemėje tai būtų gyvybės įrodymas

Anglis – vienas iš pagrindinių gyvybę sudarančių elementų Žemėje, tad jo atradimas kitose...

Laboratorijoje užauginta mėsa pinga, o tyrimą atlikę mokslininkai ją giria – ar išdrįsite valgyti tokią? (14)

Kelios kompanijos jau augina laboratorinę mėsą. Šiuo metu ji yra pakankamai brangi, tačiau su...

Top naujienos

Su Putinu derėjęsis vokiečių politikas: įsiklausykit į Baltijos šalis už „Nord Stream 2“ teks brangiai sumokėti

Dar ne taip seniai, būdamas Vokietijos vicekancleriu 2013–2018 m., Sigmaras Gabrielis pats...

Klimato katastrofų epicentre atsidūrusios šalys spaudžia pasaulio milžines į kampą: artėjame prie lūžio taško (17)

Kaltųjų dėl klimato kaitos paieškos – itin sudėtingas procesas. Ir jis tampa dar sudėtingesnis...

Dingusio memorandumo paslaptis: būtų grynuolis Lietuvos laisvės byloje (7)

Tadas Petkevičius tiksliai žinojo kiekvieną sutarčių tarp Lietuvos ir Sovietų Sąjungos...

Pagrindinių automobilių gamintojų užsidarymai siunčia nerimo signalą (4)

Kinijos nulinės tolerancijos požiūris į „Covid“ praėjusią savaitę privertė užsidaryti...

Palaikus atkasę archeologai aptiko šiurpų radinį: viduramžiais miręs vyras vietoje nukirstos rankos buvo įsitaisęs protezą-peilį (6)

2018-aisiais archeologai susidūrė su išties nelengvu galvosūkiu – Viduramžiais gyvenusio italo...

Ekonomistas siūlo išeitį sušvelninti infliacijai: daliai mokesčius mažinti, kitiems – didinti (64)

Ekonomistas Paulius Kunčinas tikina, kad Lietuva su infliacija galėtų kovoti daliai gyventojų...

„Eurovizijos“ žinovas įvardijo šių metų nacionalinės atrankos favoritus: pastebėjo vieną neįprastą tendenciją

„Eurovizijos“ atrankos įgauna pagreitį – šį šeštadienį LRT eteryje bus parodyta jau...

Tebetvyrant įtampai prie Ukrainos sienų Maskva toliau griežtina toną (33)

Rusijai sutelkus dešimtis tūkstančių karių netoli sienų su Ukraina Kremlius verčia JAV ir...