Nauji archeologiniai Australijos nacionalinio universiteto (ANU) tyrimai parodė, kad Homo erectus, homininų (žmonių) genties rūšis, iš dalies išnyko nes buvo „tingūs“.

Ankstyvojo akmens amžiaus priešistorinių žmonių populiacijų archeologiniai kasinėjimai Arabijos pusiasalyje parodė, kad Homo erectus įrankių gaminimui ir išteklių rinkimui naudojo „mažiausių pastangų strategijas“.

Šis „tingumas“ kartu su negebėjimu prisitaikyti prie kintančio klimato, tikėtina, prisidėjo prie šios žmonių rūšies išnykimo, teigia tyrimui vadovavęs Dr. Ceris Shiptonas iš ANU Kultūros, istorijos ir kalbos mokyklos.

„Atrodo, jie iš tiesų nepersistengdavo, – sakė Dr. Shiptonas. – Nekilo jausmas, kad jie buvo tyrinėtojai, žvelgiantys už horizonto. Jie nebuvo tokie smalsūs, kaip mes.“

Dr. Shiptono teigimu, tai buvo akivaizdu iš to, kaip ši rūšis gamino akmeninius įrankius ir rinko išteklius.

„Akmeniniams įrankiams jie naudojo akmenis, kurie pasitaikydavo po ranka apie stovyklavietę, o šie dažniausiai būdavo gan prastos kokybės, lyginant su vėlesnių įrankių gamintojų naudota žaliava, – sakė jis. – Netoli kasinėjimų vietos, ant neaukštos kalvelės yra didelė, akmeninga atodanga. Bet užuot kopę aukštyn, jie naudodavo tik nuriedėjusius ir apačioje gulinčius akmenis. Apžiūrėję akmeningą atodangą, neaptikome jokių veiklos pėdsakų, jokių artefaktų, jokio akmenų išgavimo. [Apie akmenis] jie žinojo, bet kadangi turėjo pakankamai tinkamų išteklių, panašu, jie galvojo „o kam vargintis?“.

Tai kontrastuoja su vėlesnių periodų akmens amžiaus žmonėmis, tarp kurių buvo ankstyvieji Homo sapiens ir neandertaliečiai, kurie kopinėjo į kalnus, ieškodami geros kokybės akmenų ir transportavo juos toli.

Dr. Shiptonas sakė, kad technologinis netobulėjimas, kai jų aplinka išdžiuvo ir tapo dykuma, taip pat prisidėjo prie populiacijos nykimo.

„Jie buvo ne tik tingūs, bet ir labai konservatyvūs, – pastebėjo Dr. Shiptonas. Iš nuosėdų pavyzdžių matėsi, kad jų aplinka kito, tačiau jų elgesys su įrankiais visiškai nesikeitė. Nebuvo visiškai jokio progreso, ir jų įrankiai niekad nebuvo aptikti toliau nuo dabar išdžiuvusių upių vagų. Manau, galiausiai aplinka pasidarė jiems tiesiog pernelyg sausa“.

Kasinėjimai ir tyrimai atlikti 2014 metais Saffaqah radimvietėje šalia Dawadmi Saudo Arabijos centrinėje dalyje.

Tyrimas buvo publikuotas straipsnyje „PLoS One“ mokslo žurnale.