33 straipsnių
Nuo pirmosios radimvietės 1856 m. neandertaliečiai laikomi išnykusia Homo genties rūšimi. Tai, ką tariamės apie juos žinantys, yra suformuota taip, kad atitiktų mūsų kultūros tendencijas, socialines normas ir mokslinius standartus. Iš ligotų savo padermės atstovų jie virto primityviais, dramblotais ...
Nauji tyrimai rodo, kad islandų genome yra denisoviečių DNR. Vadinasi, šie homininai buvo plačiai paplitę.
Kai prieš 40 000 metų šiuolaikinių žmonių protėviai atkeliavo į Europą, pamatė tai, kas pakeitė istorijos eigą.
Prieš šimtus tūkstančių metų mūsų protėviai evoliucionavo taip, kad galėtų išvengti rimtos infekcinės ligos. Tai padėjo mums išsaugoti savo kailį, tačiau tikrai nebuvo tobulas sprendimas.
Mįslė, kaip ir kodėl prieš 40 tūkst. metų išnyko mūsų priešistoriniai giminaičiai neandertaliečiai, glumina antropologus ne vieną dešimtmetį. Daugelis mano, kad juos išnaikino šiuolaikiniai žmonės (Homo sapiens). Kiti mano, kad neandertaliečius pražudė kažkokia stichinė nelaimė ar liga.
Neseniai Naujojoje Gvinėjoje atrasta nauja žmonių giminė, kurios atstovai poravosi su šiuolaikiniais žmonėmis, rodo naujas tyrimas.
Neandertaliečiai buvo giminingų mūsų rūšiai – tai žino visi. Jie taip pat gyveno tuo pačiu metu kaip ir mamutai. Dabar Tel Avivo universiteto mokslininkai paskelbė keistą faktą – pasirodo, neandertaliečiai ir mamutai dalijosi keliais bendrais genais.
Praėjusio amžiaus dešimtą dešimtmetį pietryčių Prancūzijoje mokslininkai rado šešių neandertaliečių kaulus – dviejų suaugusiųjų, dviejų paauglių ir dviejų vaikų.
Dauguma šiuolaikinių žmonių turi kažkur giliai savyje tūnančių neandertaliečių genų. Daugelį metų manyta, kad ši mažytė DNR dozė atsirado dėl pavienio mūsų protėvių ir jų kaimynų neandertaliečių seksualinio kontakto prieš tūkstančius metų.
Aptiktas labai neįprastos paauglės kaulas ir vėl supurtė suvokimą apie žmogaus vystymosi istoriją.
Tingėti negarbinga, tingėti negražu… Gaila, bet Homo erectus atstovams niekas to laiku nepasakė.
Gyvename siurprizų pilname pasaulyje, kurio per visą savo gyvenimą net negalime pilnai pažinti. Kartais susidarome klaidingą įspūdį apie faktus ir sunkiai galima pakeisti savo nuomonę. Pavyzdžiui, pažvelkite į šiuos teiginius – ar jūsų intuicijos iš žinių pakaks nustatyti, kurie iš jų yra teisingi, ...
Neandertaliečiai turėjo dideles atsikišusias nosis, kuriose būdavo sušildomas ir sudrėkinamas šaltas sausas oras, rodo trečiadienį paskelbtos mūsų išnykusių giminaičių nosių tyrimo išvados.
Naujas tyrimas rodo, kad neandertaliečiai rūpindavosi savo sergančiais gentainiais ir giminaičiais. Šis tyrimas papildo įrodymus, liudijančius, kad jie buvo panašūs į šiuolaikinius žmones.
Mūsų giminės medyje – dar viena paslaptinga rūšis.
Seniausi žinomi urvų piešiniai buvo sukurti neandertaliečių, daugiau kaip 20 tūkst. metų prieš atkeliaujant į Europą pirmiesiems šiuolaikiniams žmonėms, ketvirtadienį pranešė tarptautinė tyrėjų grupė.
40 tūkst. metų senumo varno kaulas, išraižytas beveik lygiomis linijomis, rodytų, kad neandertaliečiai turėjo estetikos pojūtį, trečiadienį paskelbė prancūzų mokslininkai.
Jeigu skaudėjo, jie gydėsi. Neseniai atliktas tyrimas, kurio metu tirtos kietosios apnašos ant keturių neandertaliečių dantų, rastų Ispanijoje ir Belgijoje, atskleidė, kad jie galėjo augalais malšinti skausmą, informuoja CNN.
Kur ugnis, ten dažniausiai ir dūmai. Mokslininkai tvirtina, kad neandertaliečiams ir dar anksčiau gyvenusiems mūsų protėviams jie galėjo būti pražūtingi.
Vokietijos Tiubingeno universiteto mokslininkai surado šiurpių įrodymų, kad maždaug prieš 40 tūkst. m. neandertaliečiai galėjo būti kanibalai, rašo sciencealert.com.
