Tiek metanas, tiek anglies dvideginis yra galimi biopėdsakai, o turint omeny, kad K2-18b sukasi savo žvaigždės gyvybinėje zonoje ir yra tik 8,6 karto masyvesnė už Žemę, greitai kilo diskusijos, ar tai gali būti pirmasis nežemiškos gyvybės atradimas.
Aišku, rezultatas nėra toks jau vienareikšmiškas: štai dabar mokslininkai sugalvojo kitą įmanomą planetos atmosferos sudėties paaiškinimą: tai yra maža Neptūno versija be kieto (ar skysto) paviršiaus.
Tyrėjai sumodeliavo kelias planetos atmosferos versijas, padarę prielaidas apie jos cheminę sudėtį. Viena versija yra vandenilynas – vandenynas, gaubiamas vandenilio atmosferos. Tokiu atveju, jei planetoje nėra gyvybės, fotocheminės reakcijos galėtų palaikyti tik 1 dalelės milijone metano gausą atmosferoje.
Tai neatitinka stebėjimų, kurie aiškiai rodo atmosferoje esant apie 1 proc. metano. Iš kitos pusės, jei vandenyne plaukioja arba atmosferoje sklando metaną gaminantys mikroorganizmai, panašūs į buvusius Žemėje prieš tris milijardus metų, metano kiekis gali išaugti iki stebimo.
Bet kita galimybė – Neptūno tipo atmosfera – irgi duoda stebėjimus atitinkantį rezultatą. Tokia planeta neturi jokio paviršiaus, ją visą sudaro įvairių dujų mišinys. Jei atmosferoje už helį sunkesnių cheminių elementų gerokai daugiau, nei Saulėje, joje gali susidaryti keli procentai metano bei procento dalis anglies dvideginio.
Šis rezultatas eilinį kartą parodo, kad planetų atmosferų įvairovė gali būti milžiniška ir tik labai detaliais stebėjimais galime atskirti modelius vienus nuo kitų. Tiek Jameso Webbo, tiek kiti jau veikiantys ar netrukus darbą pradėsiantys teleskopai padės mums išsiaiškinti šios įvairovės prigimtį ir detales.
Tada gal pavyks kur nors aptikti ir aiškius gyvybės pėdsakus.
Tyrimo rezultatai arXiv.