49 straipsnių
Kuiperio žiedas yra regionas Saulės sistemos pakraštyje, kuriame skrieja daugybė nuolaužų, likusių po planetų formavimosi. Dalis jų ir susiformavo tame regione, kur dabar yra, o dalis atmigravo iš artimesnių Saulei vietų, nustumti Neptūno gravitacijos, kai ši planeta pati tolo nuo žvaigždės.
Toli Saulės sistemos pakraštyje, Kuiperio žiede, skrieja nykštukinės planetos Eridė ir Makemakė. Atitinkamai 2300 ir 1430 kilometrų skersmens kūnai įprastai laikomi pasyviais sustingusiais ledo ir uolienų luitais.
Planeta K2-18b pastarąjį pusmetį sulaukė daug astronomų dėmesio, mat Jameso Webbo teleskopu gautas jos atmosferos spektras parodė aiškius metano ir anglies dvideginio pėdsakus. Taip pat buvo aptikta vandens garų, o bendrai planetos atmosferoje dominuoja vandenilis.
Jameso Webbo kosminis teleskopas įamžino net 19 į Paukščių Taką panašių tolimų spiralinių galaktikų. Tai detaliausi iki šiol užfiksuoti tolimųjų galaktikų vaizdai.
Visai žemiškai gyvybei būtinas vanduo, todėl norėdami rasti nežemiškos gyvybės, jo ieškome ir už Žemės ribų. Tiesiogiai pamatyti vandenį, ypač jei jis ne atmosferoje, o planetos paviršiuje, sudėtinga.
Kasiopėjos A yra vienas geriausiai žinomų ir detaliausiai tyrinėtų ūkų. Tai supernovos liekana, atsiradusi prieš 340 metų.
Jameso Webbo kosminis teleskopas pirmą kartą užfiksavo iki šiol neregėto detalumo Urano, septintosios Saulės sistemos planetos, vaizdą.
Trys uolinės planetos Saulės sistemoje, turinčios atmosferą, labai skiriasi viena nuo kitos. Marso atmosfera plona, Žemės, Veneros labai stora. Skiriasi ir jų temperatūros. Bet vienu aspektu Marsas ir Venera labai panašūs, o Žemė išsiskiria.
Pusiaujinė sraujymė Jupiteryje. Jupiteris, kaip ir Žemė, turi sluoksniuotą atmosferą, kuri susideda iš „ląstelių“ – cirkuliacijos regionų. Žemėje ląstelės yra šešios – po vieną ašigaliuose, vidurinėse platumose bei apibus pusiaujo; Jupiteryje – 20. Kaip giliai jos siekia, nėra visiškai aišku, nes ne...
Jupiterio palydovas Europa po lediniu paviršiumi turi vandenyną. Žinome, kad jame vyksta įvairūs cheminiai procesai, nes iš apačios jį kaitina palydovo gelmių šiluma bei pasiekia įvairios mineralinės medžiagos. Visgi tikslios vandenyno savybės toli gražu neaiškios.
Vienos dažniausiai aptinkamų egzoplanetų yra tarpinės tarp Žemės ir Neptūno – tiek mase, tiek skersmeniu. Tokių planetų Saulės sistemoje nėra, tad apie jas žinome labai nedaug. Kai kurios jų neabejotinai yra uolinės, kaip ir Žemė, tik didesnės; kitos – dujinės ar ledinės, kaip Neptūnas, tik mažesnės...
Jameso Webbo kosminis teleskopas aptiko atokiausią iki šiol žinomą aktyvią juodąją skylę, esančią galaktikoje CEERS 1019, kuri egzistavo maždaug 570 milijonų metų po Didžiojo sprogimo.
Galingiausias pasaulyje Jameso Webbo kosminis teleskopas užfiksavo visas keturias milžiniškas mūsų Saulės sistemos planetas – Jupiterį, Saturną, Neptūną ir Uraną. Kai kurie iš jų taip detaliai užfiksuoti pirmą kartą per daugiau nei 30 metų.
Nežemiškos gyvybės atradimas yra daugelio astronomų svajonė. Kol kas to padaryti nepavyko, greičiausiai bent iš dalies todėl, kad ji nėra tokia jau dažna. Dažnesnis reiškinys turėtų būti prebiotinės sistemos – sudėtingų cheminių junginių ir įvairių reakcijų tinklai, iš kurių vėliau gali užsimegzti i...
Tarpžvaigždinėje erdvėje randama įvairiausių molekulių – nuo paprastų dviatomių, pavyzdžiui vandenilio ar smalkių, iki dešimtis atomų jungiančių aromatinių angliavandenilių. Pirmykštėje Visatoje, aišku, nebuvo tokias molekules galinčių sudaryti atomų, tad nebuvo ir pačių molekulių.
Jameso Webbo kosminis teleskopas įamžino unikalų reginį kosmoso gelmesė – tai už 15 000 šviesmečių esanti sprogstanti žvaigždė, kodiniu pavadinimu WR 124.
Jameso Webbo kosminis teleskopas (JWST) per pastaruosius šešis mėnesius aptiko keletą itin tolimų galaktikų. Išanalizavę vienos iš jų duomenis, astronomai patvirtino stulbinančio atradimo faktą – joje yra deguonies. Ir tai yra tolimiausia užfiksuota vieta, kurioje aptiktas šis gyvybei būtinas elemen...
NASA Gyvybei tinkamų planetų paieškos misija (Habitable Worlds Observatory, HWO) jau įgauna apčiuopiamą formą.
Lietuvoje gana paprasta ant pirštų suskaičiuoti ryškiausius 2022-ųjų technologinius proveržius: pirmiausia ir svarbiausia – tapome 5G mobiliojo ryšio šalimi ir vėl veržiamės į priekį varžybose dėl greičiausio, produktyviausio ir efektyviausio ryšio. Kas dar? Na, lietuvių „NanoAvionics“ mažasis kosmi...
Planetiniai ūkai, taip vadinami dėl panašumo į planetas stebint per teleskopus XVIII a., yra į Saulę panašių žvaigždžių gyvenimo pabaigos stadijos. Žvaigždė, tapusi raudonąja milžine, nusimeta išorinius sluoksnius ir virsta baltąja nykštuke.
