Taigi šįkart mūsų rinkimai padės atsirinkti geresnius „natūralius“ jogurtus.
Tačiau iš pradžių – šiek tiek daugiau apie patį jogurtą. Harvarde atliktas tyrimas, vykęs trimis etapais dar nuo 1986 metų ir aprėpęs net 100 000 tiriamųjų, parodė, kad jogurto valgymas gali sumažinti riziką susirgti II tipo diabetu.
Remiantis Amerikos širdies asociacijos paskelbtais taip pat ilgamečio tyrimo rezultatais, jogurtą valgantys žmonės gali sumažinti kraujo spaudimą.
Nors tyrimai vis dar vykdomi ir aiškių bei neginčytinų įrodymų trūksta, iš pirminių tyrimų galima teigti, kad jogurtas gali padėti laktozės netoleruojantiems, taip pat nuo virškinimo sutrikimų kenčiantiems žmonėms, mažina riziką susirgti žarnyno vėžiu, gerina imuniteto funkciją. Apie tai, kaip probiotikai (tarp jų – ir jogurto probiotikai) gerai veikia imunitetą, galite paskaityti ir mūsų tinklaraštyje.
Vasario mėnesio bendrovės BALTMI stebėsenos duomenimis, Lietuvoje populiariausi buvo Vilkyškių pieninės gaminami „Vilkyškių“ prekės ženklo jogurtai – juos vasarį bent kartą pirko 21.6 proc. namų ūkių. Antroje vietoje - „Aistės“ jogurtai, kuriuos gamina „Varėnos pienelis“, juos bent kartą per mėnesį pirko 18 proc. namų ūkių. Vienintelis nelietuviškas prekės ženklas populiariausiųjų penketuke – prekybos tinklo „Lidl“ siūlomi „Pilos“ prekės ženklo jogurtai, kuriuos vasarį bent kartą įsigijo 10,7 proc. Lietuvos namų ūkių. Į populiariausių Lietuvoje jogurtų penketuką vasarį taip pat pateko Rokiškio pieno „Rokiškio“ prekės ženklo jogurtai (16,2 proc.) bei „Pieno žvaigždžių“ prekės ženklas JO (12 proc.).
Reitinguodamos jogurtus rėmėmės tokia vertinimo sistema:
-1 balą skyrėme už pridėtą krakmolą.
Mitybos specialistė doc. dr. Sandrija Čapkauskienė pakomentavo, kad tai yra leistina tirštinimo ir glazūravimo medžiaga, kuri naudojama pieno produktų, jogurto, pieno desertų, ledų, padažų, majonezo gamyboje. Tačiau besaikis šio krakmolo vartojimas lėtina žmogaus virškinimo procesus žarnyne, o tai gali sukelti pilvo pūtimą, pykinimą, skrandžio veiklos sulėtėjimą.
-2 balai už pridėtą želatiną. Mitybos specialistės teigimu, tai yra dirbtinis tirštiklis ir stabilizatorius, kurių turėtų vengti žmonės, alergiški sulfitams.
-0,5 už pasukų ir pieno miltelius. Jie nėra įtraukti į kenksmingų ingredientų sąrašą, tačiau jeigu galima jogurtą pagaminti tiesiog iš pieno su gerosiomis bakterijomis ar raugu – kodėl nesirinkti būtent tokio natūralaus produkto?
Gamintojų vertinimas
Kelis mūsų lentelėje atsidūrusius jogurtus gaminančios UAB „Rokiškio pieno gamyba“ inžinierė-technologė Vilma Deniušienė paaiškino, kodėl jų jogurte yra naudojama želatina ir krakmolas.
„Jogurtų gamyboje dažnai naudojami stabilizatoriai. Stabilizatoriai pagerina produkto konsistenciją ir struktūrą. Gamindami liesą jogurtą mes naudojame stabilizatorių, kurio sudėtyje yra krakmolo, pieno baltymų ir želatinos.
Po daugybės eksperimentų ir bandymų kuriamam naujam produktui pasirenkamas tinkamiausias stabilizatorius. Pasukų milteliai produktui suteikia išskirtinį prieskonį, gerina konsistenciją, taip pat yra pagerinama produkto maistinė vertė“, – teigė V. Deniušienė.
Savo komentarą pateikė ir AB „Pieno žvaigždės“ filialo „Kauno pienas“ generalinis direktorius Gžegožas Rogoža.
„Jogurtas yra rauginto pieno produktas, gaminamas pieną surauginant jogurtiniu raugu. Norint pagaminti jogurtą tik iš pieno ir užtikrinti vartotojui įprastą tirštą šaukšteliu valgomo jogurto konsistenciją, gamybai galima naudoti pieną, turintį daug baltymų. Tokiu būdu pagamintas produktas – naudingas žmogaus organizmui visaverčiais baltymais ir gyvosiomis bakterijomis. Pavyzdžiui, mūsų gaminamas natūralus BIOS jogurtas turi 4,7 % baltymų“, – dėstė G. Rogoža.
Anot jo, toks gamybos būdas yra ir pats brangiausias, tad norint sumažinti jogurto savikainą vietoj baltymų naudojami įvairūs kiti tirštikliai. Pašnekovo teigimu, vieni pigiausių tirštiklių yra tokie kaip želatina ar krakmolas.
„Kai jogurto gamyba organizuota pagal ekologinių produktų gamybos reikalavimus, naudojamas ekologinis pienas (ir ekologinės uogienės skoniniams jogurtams), tokį jogurtą galima ženklinti kaip BIO jogurtą (ekologiškas jogurtas), – aiškina G. Rogoža. – Kokybiškai pagamintame jogurte būtina užtikrinti, kad jame būtų tinkamas gyvųjų jogurtinių bakterijų skaičius (ne mažiau kaip 107 KSV/1g). Tai yra 10 milijonų jogurtinių bakterijų 1 grame produkto. Šios bakterijos yra naudingos, nes gerina virškinimą ir stiprina organizmo imuninę sistemą.“
Pateiktas atsakymas kaip ir aiškus, bet mes labiau linkusios rinktis ne liesą jogurtą su tinkamai parinktais stabilizatoriais, o riebesnį ir be jų.
