Per tris mėnesius 17 kilogramų atsikratęs Jonas: kai lipdamas laiptais ėmiau dusti, supratau, kad reikia kažką daryti

Įtemptas gyvenimo ritmas neretai lemia dažno mūsų norą: iš kur gauti daugiau energijos? Juk žmogus iš prigimties nebuvo sutvertas tam, kad kiaurą dieną sėdėtų biuro kėdėje, kas ilgainiui sukelia daugybę sveikatos problemų. Vieni savo jėgas bando atstatyti meditacijos, kiti – aktyvaus laisvalaikio pagalba, treti žvelgia į maistą.

Nežiūri, ką valgo

„Turime suprasti, kad maistas yra pagrindinis mūsų energijos šaltinis, nuo kurio priklauso ne tik tai, kaip jaučiamės, ar turime jėgų, bet ir tai, ar mūsų kūnas kaups papildomus kilogramus“, – pranešime žiniasklaidai teigia „Wildfit“ mitybos ir svorio metimo treneris Jonas Kalinauskas.

Jono teigimu, žmogus geriausiai jaučiasi tada, kai kūnas yra aprūpintas visomis reikiamomis medžiagomis.

Dirbdamas su klientais treneris pastebi, kad dauguma jų neteikia ypatingos reikšmės tam, ką valgo kasdien. Daugeliui mitybos procesas yra tapęs tam tikru automatiniu reiškiniu ir, pastebi treneris, žmonės ne tik kad nežiūri, ką valgo, tačiau ir ignoruoja tam tikrus organizmo siunčiamus signalus.

„Esame labai individualūs sutvėrimai, o tai lemia ir individualius mūsų organizmų poreikius. Kai šie poreikiai nebūna patenkinti, pradedame jausti energijos stygių, prastėja nuotaika, o organizme ima vykti procesai, kuriais jis bando kompensuoti kokių nors medžiagų stygių. Dažnai tai ir yra papildomo svorio atsiradimo priežastis“, – pastebi Kalinauskas.

Žmonės yra įpratę valgyti tai, kas skanu, tačiau dažnai pamiršta savęs paklausti: ar tai yra naudinga jų organizmui.

30-mečio netenkino savijauta

Kalbėdamas apie maistą, Jonas pateikia esminę mitybos idėją, kuri ir jo paties asmeninėje praktikoje buvo raktas, padėjęs atsikratyti keliolikos kilogramų: būtina vengti apdoroto ar kaip nors modifikuoto maisto – kiekvienas organizmas geriausiai pažįsta tai, kas natūralu.

„Kiek save atsimenu, visada turėjau keletą papildomų kilogramų, tačiau tame nemačiau didelės problemos. Atsimenu, kad pokyčių troškimas mane aplankė tuomet, kai pajutau, jog lipdamas laiptais sunkiai gaudau orą. Pagalvojau: „O juk turėčiau būti pačiame jėgų žydėjime.“ Tuomet man buvo 30, o būdamas 175 cm ūgio svėriau 100 kilogramų. Tuomet ir ryžausi 90-ties dienų iššūkiui“, – pasakoja 17 kg atsikratęs vyras.

Jonas dalijasi, kad trijų mėnesių iššūkis pareikalavo peržvelgti visą mitybos racioną ir jį keisti. Jam teko kone visiškai atsisakyti pieno produktų, apdoroto maisto, įtraukti į valgiaraštį daugiau daržovių, vaisių. Neatsisakęs nei mėsos, nei paukštienos, nei žuvies per tris mėnesius vyras atsikratė 17 kilogramų.

Šoko efektas nepadės

Todėl tikėdamiesi geresnės savijautos, norėdami būti sveiki, žmonės turi peržvelgti savo mitybos racioną ir bandyti atsikratyti bet kokių pridėtinių produktų, tokių kaip: skonio stiprikliai, dažikliai, nenatūralūs konservantai ir t.t. Geriausias maistas, pasak trenerio, yra tas, kurio atsiradimui nereikėjo keliolikos skirtingų apdorojimo procesų.

„Norėdami pasiekti bet kokių su kūno svoriu susijusių rezultatų, visada turime peržvelgti savo įpročius. Tai yra tolygu sau keliamiems klausimams: o kodėl aš taip jaučiuosi, kodėl mano kūne kaupiasi papildomas svoris? Būtent nuo čia ir prasideda kelias į mąstymo pokytį“, – pasakojo Jonas Kalinauskas.

Anot pašnekovo, norėdami pasiekti konkrečių rezultatų žmonės neturėtų griebtis radikalių mitybos apribojimų, tokių kaip maisto raciono apribojimas ar griežtas treniruočių režimas. Jonas tai vadina „dietos mentalitetu“.

„Tokios priemonės sukelia ne ką kita, kaip šoką mūsų organizmui. Būtent dėl to, dažnais atvejais, žmogaus organizmas ima elgtis priešingai – kūno svoris nė neketina kristi, lieka stabilus ar net ima augti“, – pastebi mitybos treneris.

Nėra brangu

Akcentuodamas mąstysenos svarbą, Jonas pamini ir tai, kad daugeliui žmonių gali atrodyti, jog sveika mityba pareikalaus papildomų finansinių išlaidų. Tačiau ši mintis, anot jo, tėra vienas iš galimų pasiteisinimų.

„Visą reikiamą maistą galime rasti įprastame prekybos centre, tačiau turime kruopščiai rinktis, ką dėsime ant stalo. Tačiau tai nereiškia, kad turime nevalgyti mėsos, žuvies ir maitintis tik vaisiais daržovėmis, nors būtent vaisiuose ir yra daugiausia mikroelementų bei vitaminų“, – pastebi.

Kalinausko teigimu, maisto racionas turi būti platus, tačiau net ir vaisius ar daržoves renkantis reikia pasidomėti jų sezoniškumu, pirkti tai, ko parduotuvėse tuo metu yra gausiausiai.

„Svarbu ir tai, kad vaisius bei daržoves visada nuplautumėme kiek įmanoma kruopščiau – prieš transportuojant jie apdorojami įvairiomis priemonėmis“, – pataria mitybos treneris.

Čia Jonas dalijasi gaivinančiu greipfrutų ir pankolio kokteilio receptu.

„Kandžiai gaivinančiam“ greipfrutų ir pankolio kokteilis

Reikės:

- 1 pankolis, be žalumynų
- 2 greipfrutai, ir vienas supjaustytas kaip garnyras
- 5 cm gabaliukas šviežio imbiero, nuluptas
- 2 v. š. medaus
- Žiupsnelis druskos
- Ledas
- Gazuotas vanduo (nebūtina)

Gaminimas:

1. Pankolį padalinkite į ketvirčius, sudėkite į trintuvę su imbieru.
2. Išspauskite greipfrutų sultis, supilkite jas į trintuvę kartu su pankoliu ir imbieru.
3. Įberkite žiupsnelį druskos.
4. Plakite minutę, sustabdykite trintuvę ir supilkite medų, tada išplakite dar kartą.
5. Nukoškite per smulkų sietelį.
6. Kelias minutes atvėsinkite, leiskite skoniams susilieti.
7. Patiekiant pilti į stiklinę taurę su ledu. Papildyti paprastu arba gaztuotu vandeniu.
Papuoškite pankolio lapeliais ir greipfruto skiltelėmis.

Skanaus!