Lietuviškoje užeigoje išvydus puslitrio vandens kainą Jurkevičiui užgniaužė kvapą: man netinka du dalykai

Daugiau nei porą savaičių Lietuvoje viešėję gurmaniško maisto ambasadoriai iš Italijos, rašytojai Paulius Jurkevičius ir Jurga Jurkevičienė keliavo po visą Lietuvą, kur dvaruose, restoranuose pristatė išskirtinius itališkos virtuvės skonius: daržovių karalių artišoką, egzotiškus sūrius, brandintą balzaminį actą, kurio 100 ml gali kainuoti ir 200–300 Eur. Tačiau vieną stipriausių emocijų patyrė paprastoje pakelės užeigoje netoli Panevėžio, kai valgiaraštyje išvydo vandens kainą.

Vykdami į renginį, Jurkevičiai sustojo papietauti netoli Panevėžio esančioje pakelės užeigoje.

„Ir mane labai nustebino vandens pateikimas. Nustebome išvydę, kad pusės litro vanduo kainuoja daugiau nei 4 eurus. Užeigos padavėja mums atsakė, kad tai – ne tiek vanduo, kiek gėrimas. Nors parašyta, kad tai yra stalo vanduo su priedais – citrinomis, žolelėmis, ledukais. Ir jo kaina yra nereali.

Reikia pripažinti, kad užeiga dėl to per daug su mumis nesiginčijo. Tačiau mes nenorėjome nei saldaus gazuoto gėrimo, nei sulčių, tad tiesiog paprašėme, kad mums įpiltų vandens iš čiaupo. Ir jie tai padarė“, – Delfi Maistui apie lietuviškas patirtis pasakojo P. Jurkevičius.

Kalbėdamas apie šį nutikimą Jurkevičius pastebi, kad jam netinka du dalykai. Visų pirma, kaina. Žinoma, sutinka žurnalistas, mineralinis vanduo gali būti brangus – porai Italijoje ne kartą teko lankytis Michelin restoranuose ir matyti, kad mineralinio vandens buteliukas kainuoja 8–10 Eur.

Ir ta proporcija tarp restorano lygio ir vandens kainos turi būti išlaikyta, pastebi pašnekovas: jei alus kainuoja 5 eurus, vanduo negali kainuoti keturių su puse.

„Na o antra, – tai mano asmeninis požiūris – nederėtų vandenį, kuris skirtas užgerti maistą, maišyti su dar kažkokiais priedais. O Lietuvoje yra visa panorama gėrimų su braškėmis, citrinomis, įvairiais vėrinukais ir kompozicijomis, kurios galbūt džiugina restorano svečią, bet paskui, aišku, nugula sąskaitoje.

Beje, priedai, o tai dažniausiai būna citrusai, yra pakankamai agresyvūs skonio stiprikliai. Aišku, jei vanduo yra prastos kokybės, tada jie užmaskuoja, pašalina skonio ir aromato trūkumus“, – sako.

Jurkevičiaus svarstymu, vandens su priedais mada greičiausiai atėjo iš Afrikos, kur vandens kokybė yra prasta, ir dėl higienos sumetimų dedama antiseptinių savybių turinčios citrinos, – tada didesnė tikimybė, kad vanduo bakteriologiškai bus švaresnis ir saugesnis.

„Daugelis mūsų po Nepriklausomybės atgavimo išvyko į egzotiškas šalis, kur ir pamatė tuos ąsočius su plūduriuojančiais vaisiais. Ir ta mada atkeliavo į Lietuvą. Tik Afrikoje toks vanduo nekainuoja, o pas mus kainuoja. Visi labai nustemba, kai kas net supyksta, kai nuvykę į Italiją nepamato vandens su braškėmis, citrinomis ar apelsinais. Nes Italijoje vanduo yra vanduo“, – sako P. Jurkevičius.

Jo pasakojimu, tai, kas Italijoje patiekiama prie pietų, priklauso nuo restorano kategorijos. Jei tai yra niekuo neišsiskirianti, nebrangi trattoria, užsisakoma mineralinio vandens iš butelio, kuris dažniausiai bus iš to regiono šaltinio, arba filtruoto vandens – gazuoto arba ne. Šis bus patiektas gražiame grafine, tačiau jokių papildomų grožio ar skonio elementų jame nebus. Tokio vandens kaina yra minimali – ąsotis gali kainuoti 1–3 eurus.

„Na o mineralinis vanduo buteliuose, kaip minėjau, aukšto lygio restorane gali kainuoti ir 8, ir 10 eurų. Paprastai tai būna itin retų mineralinių šaltinių vanduo, išpilstytas į butelius, kuriuos kuria garsūs pramonės dizaineriai. Teko bendrauti su garsiu italų automobilių dizaineriu Pininfarina, kuris vienai mineralinį vandenį pilstančiai kompanijai sukūrė butelį – lėktuvo turbino formos. Žinoma, tai jau yra išskirtinis produktas, ir jis turi gana aukštą kainą“, – sako Italijoje gyvenantis rašytojas.

Jurkevičius apgailestauja, kad Lietuvoje vis dar nemokama tinkamai pateikti mineralinio vandens.

„Lietuva turi puikius mineralinius vandenis, tačiau vasarą keliaudami per Lietuvą kaskart stebimės, kad gana aukšto lygio mineralinis vanduo buteliuose pateikiamas šiltas. Gali būti šalta kokakola, šaltas alus ar sultys, tačiau mineralinis lieka kambario temperatūros, kuri siekia ir 30 laipsnių. Ir, žinoma, tokį vandenį gerti nėra smagu“, – sako pašnekovas.