Intuityviai pajuto, kad mėsa netinka

Savamokslis virtuvės šefas trauką maisto gaminimui mano paveldėjęs iš giminaičių: skaniai gamino tėtis, būdamas vaikas Edvinas mėgo stebėti šį procesą, o ir giminėje buvo ne vienas kulinaras.

Tai, kad jam nepatinka mėsa, 35 m. vyras pastebėjo daugiau nei prieš 15 metų, kai dirbo ir gyveno Londone.

„Dirbau dokumentų tvarkymo įmonėje, man tekdavo daug dviračiu važinėti po judrų ir labai intensyvų miestą, ir tai būdavo didelis iššūkis. Ilgainiui pajaučiau, kad pavalgęs mėsos jaučiuosi apsunkęs, sulėtėja mano reakcija. Pradėjau darbo dienomis tiesiog intuityviai vengti mėsos patiekalų, o ilgainiui jie visiškai dingo iš mano valgiaraščio“, – pasakoja vyras.
Dar didesnę trauką augaliniam maistui Edvinas pajuto prieš šešerius metus keliaudamas po Indiją. „Kai pirmą kartą paragavau tos indiškos duonos su kariu, burnoje man sprogo visa skonių paletė – to anksčiau nebuvau patyręs. Buvo nepažįstama, bet taip skanu!“ – pasakoja vyras.

Šiandien Edvinas gamina maistą tik iš augalinės kilmės produktų ir dažniausiai tai yra azijietiškos virtuvės patiekalai – jam labai patinka prieskonių įvairovė ir jų dermė tarpusavyje.

„Ir kitiems bandau perteikti, kad iš augalinės kilmės produktų galima pasigaminti pilnavertį maistą. Net mėsavalgiai, paragavę mano gaminto maisto, sako, kad jiems tuose patiekaluose jos netrūksta. Galima taip sužaisti skonio receptoriais, kad tą pasitenkinimo jausmą, kurį žmonės gauna iš mėsos, galima justi ir iš augalinės kilmės produktų ir net nekils mintis – o kur ji“, – sako vyras, kuris savo žiniomis dalijasi ir seminaruose.

Kaip išgauti pasitenkinimą

Paprašytas pasidalyti patirtimi, kaip paruošti maistą, kad jis būtų skanus, maistingas, o ir organizmui nieko netrūktų, Edvinas sako, kad, pažinus pagrindinius skonius ir su jais susidraugavus, galima sukurti pasitenkinimo jausmą umami, kuris dar vadinamas penktuoju skoniu. „Aš pats tik neseniai atradau, kad tas umami skonis viską užpildo ir suteikia pasitenkinimą maistu. Ir tą umami galima išgauti keliais būdais. Tarkime, indai savo kultūroje visus skonius – sūrumą, rūgštumą, saldumą ir kartumą – sujungia į vieną ir taip išgauna tą penktąjį“, –- pasakoja.

Tarkime, sako, į saldumynus įdėtas trupinėlis druskos (o restoranuose taip ir daroma) tik paryškins saldumą. Mat sūrumo ir saldumo receptoriai yra vienas šalia kito – liežuvio priekyje ir vienas kitą papildo. Savo ruožtu sūrumo receptorius yra šalia rūgštumo, esančio liežuvio šone, taigi sūrumas gali papildyti rūgštumą, o taip pat ir saldumas gali susidraugauti su rūgštumu.

„Ir ši trijų skonių kombinacija yra pagrindas, kaip maistą padaryti skaniu. Tarkime, paimu svogūnus, juos gerai karamelizuoju, tai yra iš lėto kepu dideliame nerafinuoto aliejaus kiekyje, tada dedu daržoves – pomidorus, kas yra natūralus umami, beriu truputį druskos, galiausiai įspaudžiu šiek tiek citrinos sulčių ar obuolių sidro acto. Ir ši skonių trejybė suteikia labai tikrą pasitenkinimo jausmą“, – dalijasi Edvinas.

Krenta produktų maistinė vertė

Siekdamas, kad maistas būtų ne tik skanus, bet ir vertingas, Edvinas, gamindamas azijietiškos virtuvės patiekalus, atsižvelgia į tai, ką sako tradicinė Indijos medicina ajurveda. O ši pataria rinktis sezoninius vietos produktus, pvz., rudenį daugiau valgyti kopūstų, pupelių, grūdinių kultūrų, raugintų produktų, žolelių, kurias dar galima rasti.

Tokio pat principo laikytis ir renkantis, ką valgyti pavasarį ar vasarą. „Stentis valgyti tai, kas auga vienas šalia kito ir nemaišyti, tarkime, citrusinių vaisių su riešutais. Net perkant kitose šalyse užaugintus gaminius, reikėtų rinktis, kad produktas būtų to sezono“, – sako E. Černiauskas.

Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš toli atvežti vaisiai ir daržovės galimai būna nuskinti žali ir prisotinti dujomis, tad abejoja, kiek naudingų medžiagų lieka, kol šie atkeliauja iki mūsų. Dėl to pataria rinktis tai, kas auga arčiau mūsų ir taip gauti naudingų vitaminų bei maisto medžiagų.

O norintiems tik sveiko maisto rekomenduoja valgyti tai, ką užsiaugina patys, arba pirkti iš žinomos močiutės ar ūkininkų, kurie savo ūkyje nenaudoja pesticidų ir pan.

„Teko skaityti apie tyrimus, kai nuo 1985 iki 2002 metų buvo tiriami obuoliai siekiant nustatyti, kaip per 17 metų juose kinta vitaminų kiekis. Paaiškėjo, kad, tarkime, vitamino C nuo 5 mg/100 g sumažėjo iki 2 mg/100 g – tai yra 60 %,“ – dalijasi.

Tas pats vyksta ne tik su obuoliais – su pomidorais, agurkais ir kitais žemės ūkio produktais, mat nustatyta, kad dirvos derlingumas sparčiai menksta ir dėl to produktai praranda maistines medžiagas.

„Vienas indas, kuris prieš kelis mėnesius keliavo per pasaulį ir skaitė paskaitas, skelbė, kad jei ir toliau taip elgsimės su mūsų planeta, jai liko apie 100 derlių. Todėl siūlo nebenaudoti pesticidų, trąšų ir auginti natūraliai – tai atkurtų pusiausvyrą gamtoje, atmosferoje“, – perpasakojo Edvinas.

Kaip pagaminti ypač skanų patiekalą

Paprašytas pakomentuoti, kokias klaidas žmonės daro valgydami, Edvinas pastebi, kad labai svarbu laikas, kada valgoma. „Kūnas jums tik padėkos, jei kiekvieną dieną tai darysite tuo pačiu laiku: pusryčius valgysite apie 7-8 val., pietus – tarp 13 ir 15 val. Ir vakarieniausite tarp 17 ir 19 val. Pasirinkite tą metą, kada kūnui labiausiai tinka valgyti ir kasdien tai daryti tuo pačiu metu. Kūnas – tokia struktūra, kuriai patinka tvarka. Na o jei dar nueisime miegoti iki 23 val., kūnas bus dėkingas“, - sako Černiauskas.

Na o gaminant patiekalus Edvinas pataria negailėti aliejaus. „Nes būtent jis yra skonių pernešėjas. Jei prieskonius sudėsime į vandenį, neatsiskleis jų tikrasis aromatas. O jei subersime į aliejų ir pakepinsime, visi eteriniai aliejai pateks į aliejų, kuris ir perneš skonį visam patiekalui – taip ir sukuriama magiška skonių paletė“, – sako maisto entuziastas.

Tiesa, į aliejų turi būti beriami kietieji prieskoniai, pvz., cinamonas, gvazdikėliai, kardamonas, lauro lapai. O tarkime, tokius prieskonius kaip mėta, bazilikas į aliejų geriau nedėti nes jie sudegs. Tai yra lengvieji prieskoniai, kurie suteikia skonio ir greitai dingsta, tad juos geriau dėti gaminimo pabaigoje ar jau tiekiant patiekalą.

Tiesa, gaminant Edvinas rekomenduoja rinktis tik kokybišką aliejų: „Jei maistą ruošite rafinuotame aliejuje, sukursite rūgštine terpę, kuri skatina kūne uždegimus. O jei gaminsite aukščiausios rūšies pirmo spaudimo aliejuje, maistas bus sveikesnis ir naudingesnis. Tai, kad negalima kepti aukšiausios rūšies alyvuogių aliejuje – mitas. Kiek domėjausi, man tokios informacijos nepavyko rasti. Nebent aliejus perkaitinamas, tada išsiskiria kancerogenai. Geriausias aliejus maisto gaminimui, kepimui – avokadų, sezamu sėklų, tačiau jis brangus“, – pasakoja maisto entuziastas.

Kas pusryčiams, pietums, vakarienei?

Paprašytas pasidalyti rekomendacijomis, ką sveikiausia valgyti pusryčiams, pietums ir vakarienei, Edvinas prisipažino dažnai išgirstantis šį klausimą. „Ir dar manęs teiraujasi, ką pats valgau. Ką valgyti, labai priklauso nuo organizmo. Tarkime, buvo metas, kai rytais valgydavau avižinę košę su kokosų aliejuje keptais bananais ir riešutų sviestu. Dabar labai mėgstu grikius – man jie patinka su keptais svogūnais ir keptu tofu varškės sūriu. Taip skanu, atrodo, galėčiau valgyti ir valgyti.

Pietums, dažniausiai valgau ryžių ir daržovių troškinį. Tik renkuosi basmati ryžius – plikyti nelabai tinka mūsų organizmui, jie labiau jį rūgština nei teikia naudos. Iš ryžių gaminu ir plovą. Keptuvėje karamelizuoju svogūnus, įdedu morkų, tofu, vėliausiai – papriką ir suberiu gerai nuplautus ryžius. Pabarstau druska ir uždengęs leidžiu užvirti bei troškintis, kol vanduo susigeria į ryžius. Maždaug po pusvalandžio turiu plovą“, – dar vienu receptu dalijasi pašnekovas.

Vakarienei, kai norisi lengvesnio maisto, Edvinas su drauge pasigamina miso sriubos: pakepintas svogūnas, paprika, kiniškas kopūstas, miso pasta ir ryžių makaronai – visi tirštesnės sriubos ingredientai. Pasak Edvino, ji soti, tačiu neapsunkina organizmo.

Renkantis, ką valgyti pusryčiams, pietums ir vakarienei, vyras siūlo kliautis organizmu, klausytis, ko jam reikia. Taip nuspręsti ir tai, kuris valgymas turėtų būti sočiausias.

„Pabaigai noriu padrąsinti žmones nebijoti eksperimentuoti. Receptų pilnas internetas, tad ieškokite ir raskite saldumo, rūgštumo ir sūrumo balansą. Jį radus jums bus labai lengva gaminti maistą – jis visada bus skanus“, – rekomenduoja Delfi Maistas pašnekovas.

***
Delfi Maistas neskatina rinktis vienokią ar kitokią mitybą. Kiekvienas žmogus laisvas pats spręsti, koks maistas jam reikalingas ir naudingas sveikatai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)