Auganti pasiūla ir didėjanti įvairovė išmokė žmones būti išrankesnius, vertinti ne tik galutinį rezultatą – prikimšti pilvą, bet ir procesą, t.y. mėgautis maistu, o dalis vartotojų apskritai pradėjo dažniau galvoti apie savo sveikatą, todėl ėmė atidžiau stebėti, ką valgo. Žinoma, tokį pokytį lėmė daugiau aplinkybių, tačiau svarbiausia yra tai, kad atsirado nauja maisto kategorija – kokybiškas greitas maistas.
Tokių vietų Vilniuje yra tikrai nemažai, bet vadovaudamiesi subjektyviais asmeniniais ir savo aplinkos vertinimais ir neįtraukdami didelių greito maisto tinklų, iš ilgo sąrašo išrinkome 5 įdomiausias greito maisto vietas, kuriose spartumas suderinamas su kokybe. Kiekviena vieta unikali ir savotiška, todėl jų nereitingavome, tiesiog pateikiame jas abėcėlės tvarka.
„Beigelistai“
Literatų g. 7
Tai vieta, kur kiekvienas hipsteris jausis kaip namie. Ant palangės stovinti antikvarinė spausdinimo mašinėlė, daugybė knygų, servetėlės metalinėse skardinėse, į kokias vaikai anksčiau dėdavo sliekus prieš eidami į žvejybą. Pritaikius kažkokią derinimo formulę, visi šie ir daugelis kitų padrikų daiktų susilieja į stebėtinai jaukią ir atsipalaiduoti kviečiančią erdvę. O kai atsipalaiduoji, galima ir pavalgyti.
„Beigelistai“ siūlo 14 beigelių variantų. Pradedant nuo 0,75 ct kainuojančio beigelio be priedų ir baigiant beigeliu su plėšyta jautiena, kuri dar būna pagardinama šviežiais agurkais bei majonezo-garstyčių padažu.
Pavyzdžiui, pietums puikiai tiks klasikinis beigelis (3,9 Eur) su lašiša, kreminiu sūriu, kaparėliais ir svogūnais. Žinoma, alkanesniam žmogui vieno beigelio nepakaktų, tektų pirkti du, bet norint nesunkiai užkąsti ir pratempti iki vakarienės viena porcija – pats tas.
Žinant, kad pirmą kartą beigelis kaip patiekalas paminėtas dar 1610 m., Krokuvoje gyvenusių Lenkijos žydų rengtuose dokumentuose, galima neabejoti – per kelis šimtus metų, matyt, buvo išbandyti visi variantai ir liko tik geriausi deriniai. Iš esmės galutinis rezultatas ir skonis priklauso nuo dviejų dalykų: 1) ar tinkama beigelio konsistencija, ar jis pakankamai tąsus; 2) ar naudojami švieži priedai ir ar jie paskirstomi tinkamomis proporcijomis.
Ragautas beigelis su lašiša atitiko abu minėtus kriterijus. Tą puikiai žino pas „Beigelistus“ apsilankantys dažniau. Kol sprendėme, ar tikrai užsisakyti klasikinį beigelį, čia užsuko penkiasdešimtmetį perkopęs vyriškis ir greit įsigijo kelis beigelius be priedų išsinešti. Kol šiuos pakavo, jis dar spėjo mūsų pusėn tarstelti: „Kol išsirinksit, neliks.“
„Beigelistus“ galima aplankyti ir Halės turguje. Ten beigelių kokybė ta pati, bet aplinka smarkiai skiriasi.
„Eat More Chicken“
Kalvarijų g. 88, Sostinės turgus
Vieta, skirta vištienos mylėtojams. „Eat More Chicken“ gali gauti vištienos sparnelių, vištienos burgerių, čili troškinio ar salotų su vištiena. Kaip ir nurodoma jų pavadinime – valgyk daugiau vištienos, nes čia viskas su vištiena.
Užeigos meniu nėra ilgas, gali arba tiesiog užsisakyti kažkurį patiekalą atskirai (bulvytės – 1 Eur, troškinys – 3,99 Eur, salotos – 4,59 Eur, burgeris ar sparneliai – 4,99 Eur) arba rinktis „Combo“ variantą ir gauti sparnelių/burgerį/sriubos su bulvytėmis ir pelėsinio sūrio/česnakiniu ar pomidorų padažu ir gėrimu (4,99 Eur su troškiniu ir 5,99 Eur su burgeriu ar sparneliais).
Šiai apžvalgai dviese išbandėme saldžiarūgščius „Wings Lee“ vištienos sparnelius su bulvytėmis, česnakiniu padažu ir „Ginger Ale“ gėrimu. Porcija tikrai didelė ir ja nesibaiminant galima pasidalinti su išalkusiu draugu, užtenka abiems.
Ši greito maisto vieta išsiskiria moderniu sprendimu, kuris leidžia maistą užsisakyti ir jo gamybos procesą sekti išmaniajam telefonui skirtoje programėlėje. Ji, beje, vilioja dar ir taškų kaupimo galimybe – užsisakai, kaupi taškus ir vėliau iškeiti juos į maistą.
Viskas būtų šaunu, tačiau kartais koją kiša sparčiai augantis populiarumas. „Eat More Chicken“ turi neužmigti ant laurų ir atsižvelgti į nemažai neigiamų komentarų susilaukiantį užsakymų vėlavimą, kuris atbaido tiek ilgalaikius, tiek ir naujus klientus. Išspręskite tai ir jūs – Vilniaus greito maisto iš vištienos valdovai.
„Gimme“
J. Jasinskio g. 16A
Tai greitiems pietums tinkanti vieta, įsikūrusi biurų komplekse prie Neries (nors anksčiau buvo bandymų dirbti ir Senamiestyje). „Gimme“ sumuštinių baras save pristato mįslinga užuomina apie grafo Sandwicho IV ir sumuštinio atsiradimo legendą. Tiesa, tuo šis rinkodaros sprendimas ir baigiasi, nes toliau jokia legenda nėra plėtojama.
Bare galima užsisakyti sumuštinių su kalakutiena, vištiena, saliamiu, varške, daržovėmis ir kt., o jų kainos prasideda nuo 3,1 Eur. Pietų metu nuo 11.30 iki 13.30 val. taip pat galima pasirinkti specialų pasiūlymą. Tądien, kai lankėmės, tai buvo vištienos sumuštinis su sriuba arba su bulvytėmis, o skaičiuojantys kalorijas galėjo pasirinkti salotas su sriuba. Abu rinkiniai kainavo po 4,2 Eur.
Užsukus į barą po 13 val. lankytojų jau beveik nebuvo ir užsakymas buvo priimtas iškart. Pasirinkto dienos sumuštinio su vištiena ir bulvytėmis varianto sulaukėme per 10 min. ir išsinešėme ragauti į biurą.
Tiesą pasakius, išsinešti maistą planavome jau iš anksto, bet baro aplinka tik paskatino tą padaryti, nes likti ir pietauti ten, kur nenuvalyti staliukai, nesinorėjo. Jeigu „Gimme“ nori sulaukti daugiau klientų, jie tiesiog privalo daugiau dėmesio skirti savo patalpų priežiūrai. Na, ir būtų gerai, kad sumuštinių gaminimo zonoje nesimėtytų personalo dokumentai ir nešiojamasis kompiuteris.
Vis dėlto jeigu baro aplinka ir nesužavėjo, tai gerą įspūdį paliko jų maistas. Bulvytės buvo puikiai iškeptos (neperkeptos, neplaukė riebaluose), sumuštinio duona minkšta, ingredientai ir padažas suderinti. Pasirodo, toks paprastas patiekalas kaip sumuštinis irgi gali būti gardus ir kartais paįvairinti mūsų dienos pietų racioną, ypač jei laiko ne marios.
„No Forks“
Meksikiečių virtuvę mėgstantys vilniečiai ir sostinės svečiai turėtų suklusti – rekomenduojame išbandyti greito maisto restoraną „No Forks“. Tik nesijaudinkite, ten leidžiama valgyti ir su įrankiais!
Atvykę čia papietauti apie 13 val. pamatėme, kad jų erdvė (dydžiu panaši į žemiau minimą „Zatar“ ) buvo beveik užpildyta pietaujančiųjų. Didžioji dalis lankytojų buvo užsieniečiai.
Specialaus pietų pasiūlymo ši užeiga neturi, tad apžvalgai parengti užsisakėme pagrindinio meniu patiekalus: nachos su gvakamole (2 Eur), nuogą buritą ir tacos (kiekvienas po 4,95 Eur), kurių reikėjo laukti apie 10 min.
„No Forks“ suteikia galimybę kiekvienam lankytojui pačiam susikurti patiekalą. Tereikia pasitelkti fantaziją ir pabandyti įsivaizduoti skonius, įsiklausyti į savo organizmą ir sužinoti, kokio ingrediento jis tuo metu labiausiai geidžia.
Spalvingas meksikiečių maistas tikrai nepaliks abejingų. Mūsų gauta nuoga burita (mėsa ir kiti pasirinkti ingredientai be buritos, sudėti į lėkštę) ir tacos buvo profesionaliai paruoštos skonių įvairovės, malonaus pikantiškumo ir džiuginančios dermės bombos. Pupelės, salotos, mėsytė, ryžiai ir padažas buvo juntami kiekvienas atskirai, bet kartu sudarė vientisą skonių harmoniją.
Užeigos šeimininkai giriasi, kad jų virtuvėje nėra šaldiklio ar konservų atidarytuvo – patiekalų gamybai naudojami tik švieži ingredientai. Nematėme, netikrinome, bet receptoriai ragina tuo neabejoti.
Na, ir dar vienas geras žodis apie šią vietą – jie puikiai save pateikia socialiniuose tinkluose. „Facebook“ paskyroje turinys labai spalvingas, jaunatviškas ir nuolat atnaujinamas. Kartais užtenka netyčia pamatytų jų įkeltą dar vieną išradingą buritos nuotrauką ir jau nori vėl užsukti pas juos į svečius.
„Zatar“
„Zatar“, Vokiečių g. 9
Ką jums reikia žinoti apie šią vietą? Svarbiausia, prisiminti, kad tai yra pirmasis Vilniuje falafelių bistro. Taip pat būtų naudinga įsidėmėti, kad ten patiekiami tik vegetariški ir veganiški patiekalai, kurie, beje, yra tikrai sotūs ir skanūs. Na, gerai, ne visi, bet pagrindiniai jų patiekalai išties verčia apsvarstyti galimybę tapti vegetaru, ypač atsižvelgiant į kainos ir kokybės santykį.
Kaip ir kitos šiame sąraše pristatomos vietos, „Zatar“ pasižymi gana skoningu interjeru, kuriam akivaizdžią įtaką darė pastarųjų penkerių metų dizaino mados. Tiesa, jos Vakaruose jau suka kiek kitur, nes buvo per daug ir per dažnai naudojamos. Vis dėlto Lietuvoje, kur ilgą laiką tebuvo tik du maitinimo įstaigų tipai – karčema arba restoranas su baltomis staltiesėmis, taip apipavidalinti bistro vis dar džiugina.
Apsilankymo metu čia buvo apstu klientų, bet užsakymo ruošimas neužtruko. Nors ten galima gauti ir kitokių patiekalų, pavyzdžiui, salotų ar sriubos, išankstinis mūsų tikslas buvo iš avinžirnių gaminami falafeliai. Šio patiekalo šaknys, manoma, yra senovės Egipte, o vėliau falafeliai išplito arabų šalyse ir štai, jais galime džiaugtis ir Lietuvoje.
Po užsakymo praėjus maždaug 10 min. rankose atsidūrė lėkštė su originalia pita (4,35 Eur). Joje buvo gausu įvairių daržovių, šiek tiek pagrūstos falafelių masės, humuso ir pageidauto pomidorų padažo. Skonio dermė maloni, bet kitą kartą reikės rinktis aštrų baklažanų padažą – su juo turėtų būti dar skaniau.
Kaip ir pritinka šiuolaikiniame pasaulyje, apsilankymas „Zatar“ truko labai neilgai. Darbai, reikalai ir laikas spaudė, todėl vėl teko suktis itin greitai. Laimei, falafeliai ir prie jų priderinti priedai yra tas derinys, kuris leis visą patiekalą sulapnoti vos per kelias minutes, vėliau (tai labai svarbu) nebus juntamas apsunkimas ir pilvas netrauks prie žemės. Vis dėlto, jei aplinkybės leidžia, falafelius geriau valgyti lėtai ir mėgaujantis, nes tikrai yra kuo.
