Daugiau nei 1300 respondentų apklausė kulinarinis žurnalas „Beatos virtuvė“, cepelinams šį rudenį skyręs ypatingą dėmesį, rašoma pranešime spaudai.
Nors daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų jau žino – kad ir kokios gilios būtų cepelinų „šaknys“ Lietuvoje, didžkukulių nepaveldėjome, o išmokome gaminti iš vokiečių ir airių, vis dėlto net 22,1 proc. respondentų atsisako tikėti istoriniais faktais ir teigia, kad jei „ant cepelinų“ užaugo ne tik jie patys, bet ir tėvai bei seneliai, tai skanieji bulvių didžkukuliai yra tikrų tikriausia lietuvių kulinarinio paveldo dalis.
„Labiausiai džiaugėmės, kai apklausa patvirtino, kad esame naminio maisto ir iš kartos į kartą perduodamų tradicijų gerbėjai. Tai paskatino sudaryti cepelinų žemėlapį, sužinoti, kokius juos valgo dzūkai, kokius aukštaičiai. Nustebau sužinojusi, kad Mažojoje Lietuvoje cepelinus darydavo su silkės įdaru, buvo įdomu ragauti zanavykiškų nūdelių ir dzūkų šaltanosių!“ – pasakoja TV laidų vedėja, kulinarė ir knygų autorė Beata Nicholson.
Daugiau nei pusė apklaustųjų teigia, kad cepelinų „sezonas“ trunka ištisus metus. Jiems prieštarauja trečdalis respondentų, didžkukulius valgantys tik žiemą. Pirmasis nacionalinis cepelinų valgymo įpročių tyrimas atskleidė ir kas, respondentų nuomone, lemia cepelinų skonį, kokį padažą dažniausiai renkasi lietuviai ir kur paragauti skaniausių didžkukulių.
