Užkietėjęs grybautojas lygiai taip pat įsiaudrinęs jums papasakos legendomis tapusių istorijų, kai į pintinę netilpus grybams, juos krovė į improvizuotą krepšį, padarytą iš nusivilktos striukės. Paskui krovė į megztinį, o rudakepuriams nebetilpus ir į megztinį, verkė miške iš godumo, kaip verkia turtuoliai pasakose, apsikabinę oloje auksą.

Iš šono grybautojas gali atrodyti pavojingas – ginkluotas peiliu ir dažniausiai vienas slampinėjantis miške. Suėję draugėn tokie grybautojai tuoj susijungia nematomais hifais ir caksi liežuviais apie baravykus „kaip zvanas“, aptarinėja raudonikių spalvinius niuansus ar šilbaravykių kepurėlių formas. Prašaliečio naivus klausimas – „o tai kur radot?“, jiems sukelia nervinį dusulį, grybautojų akys klastingai susiaurėja ir iš burnos teišeina atsainus – „ai, pakeliui... Po beržiukais“. Aš jums garantuoju – po tais beržiukais jūs niekada nieko nerasite, nebent viržiais pasigrožėsite.

Šiaip ne taip praleidęs sunkią žiemą užkietėjęs grybautojas, orams atšilus, vėl pajunta niežtintį nerimą. Žalias miškas juos traukia kaip narkotikas. Vos jame atsidūręs grybautojas nebegirdi namiškių balsų ir praranda laiko nuovoką. Na, nebent kaip briedis apibėga porą miško kvartalų ir nuleidęs galvą prisipažįsta – čia tik begrybė dykuma.

Net pati gamta iš jų truputį tyčiojasi. Norite pavasarį grybų? Štai jums Gyromitra esculenta. Sodriai šokoladinė spalva tarp žolynų ir rafinuota forma primena... hmhmmm... Na patys žinote, ką primena valgomasis bobausis! Gal dėl nelabai subtilios išvaizdos ar tiesiog baimės apsinuodyti bobausiai nėra tokie populiarūs grybai kaip kiti, randami rudeniop. Tačiau tikri gurmanai ar išskirtinės virtuvės gerbėjai itin vertina šių grybų aromatą, stabilią bobausio kepurėlės tekstūrą ir stipriai išreikštą skonį.

Turbūt jau teks prisipažinti, kad mūsų, užkietėjusių grybautojų šeimos, namų virtuvėje šiuo metu draikosi nuodingi garai ir vyksta kulinariniai raganavimai? Gaila, kad subjurus orui neteko pabuvoti bobausių šventėje Naujuosiuose Valkininkuose. Gal kitąmet. Bet net saldu prisiminti saulės nutviekstą mišką, spygliukais nubertas samanas ir tarp rasotų žolės lapelių pūpsančius „šmarkštus“. Kur radome? Ai... ten, prie pušelių...

Daugelis, nelabai atpažįstančių grybus, maišo bobausius su briedžiukais. Tai skirtingi grybai. Bobausiai pagarsėję dėl juose esančios nuodingos medžiagos – giromitrino. Apsinuodijus šia veiklia medžiaga skauda pilvą, pykina, uždelsus – galimi kepenų pažeidimai, sutrikti širdies ritmas ir veikla ar net ateiti mirtis neprašyta. Todėl grybų negalima vartoti žalių, juos būtina gerai išvirti, nes giromitrinas yra tirpus vandenyje, nors atsparus karščiui. Tik verdant grybus vandenyje toksino beveik nelieka. Grybų specialistai rekomenduoja iš pradžių paragauti tik pusę virto grybo kepurėlės, nes mažai daliai žmonių pasireiškia jautrumas.

Beje, negalima valgyti ir bobausių sultinio ar virti iš jų sriubos, nes į vandenį išsiskiria visi nuodai. Apsinuodyti įmanoma ir nuo kvapnių garų verdant grybus, todėl juos ruošdami plačiai praverkite langus. Įdomu, kad bobausius galima džiovinti. Po kelių mėnesių giromitrinas išgaruoja, suyra ir tada galima vartoti džiovintus „šmarkštus“ maistui gardinti.

Tai kaip tinkamai paruošti šiuos įdomius grybus ir ar verta dėl jų tiek terliotis? Tikrai verta! Iš miško parnešti bobausiai dažniausiai būna labai smėlėti, tad bent pusvalandžiui juos pamerkite į šiltą, stipriai pasūdytą vandenį – taip smėlio smiltelės greičiau pasišalins. Beje, bobausiai nekirmija, tad, nupylę vandenį ir dar kartą gerai praskalavę nuo smėlio, virkite bobausius tris kartus po 15 minučių. Vandenį kiekvieną kartą keiskite nauju, nuoviro nevartokite!

Štai tiek ir tos terlionės! Išvirti grybai išlieka labai kvapnūs. Jų konsistencija tvirta it jaunų baravykų. Spalva intensyvi, o prapjovus matosi žavi grybo kepurėlės mezginių mozaika. Net seilės kaupiasi prisiminus, kaip jie tinka su kepintomis bulvytėmis, pagarduose prie silkės ar žuvies, o kur dar blyneliai, ausytės ar nesaldūs pyragai. Jie puikiai tiks kiaušinienėje, prie jautienos ar avienos, o kur dar nepriekaištingas derinys su šparagais! Manau, kad net italai, gavę garuojančios pastos lėkštę su šiais garbaniais grybais, liktų be amo. Norite konkretaus recepto?

Tradiciniai „šmarkštai“ su bulvytėmis

Reikės:

3 saujos virtų bobausių
1 svogūnų
2 šaukštų minkšto sviesto
150 ml grietinėlės
druskos
šviežiai maltų juodų pipirų
nedidelių bulvių
sviesto bulvėms apkepti

Apkepinkite smulkintą svogūną, kol jo gabalėliai taps stikliški. Pjaukite kiekvieną bobausį pusiau ir pakepinkite su svogūnu. Suberkite druską su pipirais. Galiausiai supilkite grietinėlę ir pakepinkite, kol truputį sutirštės. Prie bobausių nepriekaištingai dera bulvytės, virtos su odele, nuluptos ir trumpai pakepintos įkaitusiame svieste.

Bobausių pagardas

Reikės:

3 saujų virtų bobausių
1 svogūno
alyvuogių aliejaus
druskos
šviežiai maltų juodų pipirų

Ant aliejaus pakepinkite smulkintą svogūną ir supjaustytus juostelėmis bobausius. Pasūdykite ir užberkite šviežiai maltų pipirų. Atvėsintas kvapnus pagardas tiks prie silkės, keptos žuvies ar tiesiog ant juodos duonos, pakepintos fokačios riekelės.

Pastebėjote, kad receptuose naudojama tik pipirai ir druska? Nes šiems grybams prieskonių nereikia! Jie patys praturtina patiekalą miško kvapu ar samanos prisiminimu. Na, nebent grįždami iš miško pakeliui nupeštumėte laukinio čiobrelio šakelę.

Iki susitikimų miške!