Šią klaidą daro dažnas daržininkas – jei norite gero pomidorų derliaus, šalia jų nesodinkite kai kurių daržovių

Jei šiemet notrite sulaukti gero pomidorų derliaus, nieko nelaukite – būtent kovas laikomas geriausiu metu pradėti pomidorų daiginimo darbus. Patiems pasisėjus sėklų, atšilus orams nereikės pirkti pomidorų daigų. Sėklų TOP sąrašo viršuje karaliauja daržovės: agurkai, ridikėliai, pomidorai. Ne mažiau populiarios ir prieskoninįs daržovės, kurių galima užsiauginti tiesiog ant palangės.

Kad šaknys nesusipintų – sėkite į daigyklas

Nemažai pomidorų augintojų jau pasėjo sėklas į indelius. Visgi, jeigu dar to nepadarėte, laiko dar yra. Tą padaryti nėra sudėtinga, pranešime žiniasklaidai pasakoja „Iki“ Šviežių gėlių ir augalų kategorijos vadybininkė Vesta Paukštelo: „Patogiausia ir paprasčiausia pomidorus sėti į specialias daigyklas. Viena sėklytė keliauja į vieną indelį, tad vėliau bus gerokai lengviau augalus pikuoti, jų gležnos šaknys nesusipins. Daiginimui labiausiai tinka specializuoti substratai, kurie praturtinti tokiais mikroelementais kaip perlitas. Tokią dirvą reikėtų papurenti, neperlieti ir kiekvieną sėklytę švelniai įspausti gilyn.“

Daigykloms parūpinkite šiltą vietą, kurioje laikysis bent 20 laipsnių šiluma. Rekomenduojama sėklas pridengti plėvele, tačiau nepamirškite leisti augalams kasdien „pakvėpuoti“. Dygstantiems pomidorams, žinoma, būtinas vanduo, tačiau tą darykite saikingai, o geriausia pradžioje apskritai naudoti tik purkštuvą. Tinkamose sąlygose sėklos paprastai sudygsta per kelias savaites, tuomet ateis laikas pomidorus persodinti į didesnį indelį ar vazoną.

„Sėklų sėja jau pasirūpinus, laikas ir kitam atsakingam darbui – suplanuoti, ką ir kur atšilus orams sodinsite šiltnamyje. Įvertinti derėtų ne tik turimą plotą ir daržovių valgytojų pomėgius, bet prisiminti ir taisykles, kurie „kaimynai“ geriausiai sutars. Kai kurios daržovės padės vienos kitoms klestėti, o kitus augalus verčiau atskirti“, – įspėja V. Paukštelo.

Pomidorų geriau nesodinti šalia agurkų

Pomidorai yra jautri ligoms rūšis, todėl verta išmintingai suplanuoti kitų daržovių kaimynystę, kad būtų sumažinta ligų rizika. Pomidorai ir agurkai – du bene populiariausi ir plačiausiai Lietuvos daržuose auginami augalai. Jie dažnai tampa ir dilema daržininkams – ar šios daržovės gali dalytis viena lysve, o gal geriau joms skirti atskiras vietas?

„Pomidorai ir agurkai, nors iš pažiūros atrodo darni pora, iš tikrųjų gali būti ne pats geriausias pasirinkimas auginti kartu. Jų kaimynystė gali neigiamai paveikti abiejų augalų sveikatą ir derlių. Visų pirma, juos gali pažeisti tos pačios ligos, ypač grybelių sukeliamos. Be to, pomidorai mėgsta saikingesnį laistymą, o agurkus dėl jų negilios šaknų sistemos reikia laistyti dažniau ir gausiau. Tad skirtingi laistymo reikalavimai dar labiau apsunkina šių daržovių auginimą kartu“, – atkreipia dėmesį V. Paukštelo.

Tai nereiškia, kad reikės dviejų šiltnamių, ramina augalų žinovė. Tiesiog agurkus sodinkite arčiau sienų, kur jų neveiks staigūs temperatūros pokyčiai, o pomidorus – netoli šiltnamio durų.

Pomidorų taip pat nerekomenduojama auginti šalia cukinijų, bulvių. Pastarosios pavojingos dėl bulvių maro, kuris puola ir pomidorus. Tokios daržovės kaip kopūstai, brokoliai, briuseliniai kopūstai ir žiediniai kopūstai jiems taip pat ne geriausia kaimynystė. Šalia šių daržovių pomidorai vėliau pradės krauti žiedus.

Lengva kartu prižiūrėti paprikas ir pomidorus, mat jų poreikiai bus panašūs, tačiau V. Paukštelo atkreipia dėmesį, kad šiuos augalus taip pat puola panašios ligos, tad užsikrėtus vieniems, gali nukentėti ir kiti. Todėl susodinus juos kartu, reikėtų ir atidžiai prižiūrėti ir rūpintis prevencija nuo ligų.

Geriausi kaimynai pomidorams

Visgi pomidorai visgi turi ir nemažą būrį draugų. Pavyzdžiui, jie puikiai augs šalia prieskoninių žolelių: pomidorams patiks čiobrelių, šalavijų, bazilikų, petražolių ir raudonėlių draugija. Pipirmėtės atbaidys skruzdes, žemės blusas ir peles. Žolelės padės ne tik saugotis nuo kenkėjų, bet ir pagerins pačių pomidorų skonį. Net dilgėlės, kurios laikomos piktžolėmis, turės teigiamą poveikį augalui ir jo vaisiams.

Pomidorai taip pat draugiškai sugyvens su česnakais, svogūnais, porais, morkomis, salotomis, salierais, špinatais. Ankštiniai augalai teigiamai paveiks dirvožemį, tad kartu ir padės pomidorams krauti gausesnį derlių.

„Gal pasirodys ir keista, bet pomidorus gali paveikti ne tik kitos daržovės, bet ir dekoratyviniai augalai. Kai kurie iš jų pomidorams padės – veiks kaip kenkėjus atbaidančios priemonės. Tokiomis savybėmis, pavyzdžiui, pasižymi serenčiai. Ši gėlė veiksmingai atbaido šiltnaminius baltasparnius nuo pomidorų. Tuo tarpu rykštenės, astrai vilioja plėšrius vabzdžius, kurie minta pomidorus puolančiais amarais“, – pastebi augalų žinovė.

Medetkos ir nasturtės taip pat turės teigiamą poveikį pomidorų augimui. Pasodintos toje pačioje dirvoje kaip ir daržovės, jos atbaidys dirvos kenkėjus nuo jų šaknų.

Prieskoniai – ant palangės

Prieskonines žoleles namuose galima užsiauginti ir patiems, sako „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva. Toks nuosavas daržas ant palangės arba balkone nereikalaus daug investicijų, bet pasėję dabar – jau šį pavasarį turėsite mėgstamų prieskonių. Pasak ekspertės, prieskonines žoleles auginant namuose svarbu parinkti augalams saulėtą erdvę ir nepamiršti reguliariai jų laistyti.

„Auginkite tai, ką mėgstate naudoti virtuvėje. Vieni populiariausių palangės augalų – kvapieji bazilikai, čiobreliai, raudonėliai, mėtos ir melisos, kurių lapeliai visuomet paskanina tiek desertus, tiek arbatas. Namuose taip pat lengvai bei pigiai pavyks užsiauginti mikrožalumynų ir svogūnų laiškų. Beveik visi prieskoniniai augalai mėgstą saulę, tad parinkite jiems kuo daugiausiai šviesos gaunančią erdvę. Be to, svarbu neužmiršti ir šių augalų palaistyti. Vis dėlto, jei laiko arba noro auginti prieskoninių žolelių patys neturite – galite įsigyti jau paaugintų pigių augalų krūmelių ir juos persisodinti į namuose turimus vazonus“, – rekomenduoja O. Suchočeva.

„Skirtingos prieskoninės žolelės yra turtingos įvairiais mikroelementais, mineralinėmis medžiagomis, vitaminais ir biologiškai aktyviomis medžiagomis, o labiausiai jas vienija polifenoliai, kurie mūsų organizmą veikia kaip antioksidantai. Dar prieskoninės žolelės pasižymi dideliu eterinių aliejų kiekiu, kurie gali sumažinti stresą ar net pagerinti miego kokybę ir padėti išvengti kai kurių ligų. Pasaulio kulinarijoje ne veltui tokie populiarūs skirtingų prieskoninių žolelių mišiniai, pavyzdžiui, iš Prancūzijos kilęs Provanso žolelių mišinys su čiobreliais, rozmarinais, raudonėliais ir kitais prieskoniais ar taip pat prancūzų kulinarijoje populiarūs surištų prieskonių ryšulėliai, naudojami sriubų, sultinių bei troškinių virimui“, – pasakoja dr. E. Gavelienė.

Ji sako, kad pakeisti šviežiomis prieskoninėmis žolelėmis įprastus džiovintus prieskonius tikrai verta, ypač prasidėjus šviežių prieskoninių žolelių sezonui. Tačiau svarbu žinoti vieną taisyklę – jei džiovintas žoleles į patiekalus beriame gamybos pradžioje, tai šviežias prieskonines žolelės reikėtų įdėti prieš pat patiekalo gaminimo pabaigą, kad karštis nenuslopintų augalų maistinių savybių, ryškaus jų skonio bei aromato.

Gydytoja dietologė pastebi, kad tradiciškai lietuviai dažniausiai vartoja krapus ir petražoles, tačiau į mitybos racioną pamažu įtraukia ir įvairesnes prieskonines žoleles. „Vis dažniau vartojami peletrūnai, čiobreliai, mairūnai – šios žolelės buvo populiarios senojoje Lietuvos kulinarijoje, o paskui kuriam laikui primirštos. Geras ženklas, kad dabar po truputį jos vėl prisimenamos kaip palankios sveikatai“, – sako dr. E. Gavelienė.