Ekspertė dalijasi keliomis gudrybėmis: kaip ruošti arbatą, kad kofeino joje būtų daugiau, o energijos užtektų visai dienai

Žiemos mėnesiais mėgstame į rankas paimti garuojantį kvapnios arbatos puodelį. Už lango vyraujant neigiamai temperatūrai, tai vienas iš greičiausių būtų sušilti. Vis dėlto, arbatos ekspertė teigia, jog ne visus šiltus gėrimus galime vadinti arbata, o norint pajausti išskirtinį jos skonį, turėtume tinkamai pasirinkti lapelius ir ruošimo būdą.

Kaip pranešime žiniaskliadai teigia japoniškos arbatos namų „Yugen Tea“ savininkė Giedrė Trumpienė, arbata galima vadinti tik tuos gėrimus, kurie yra pagaminti iš specifinio augalo Camellia sinensis.

„Pagal tai, kaip ūkininkas apdoroja lapelius, skiriasi ir arbatos rūšis. Iš Camellia sinensis kyla šešios pagrindinės arbatos – juodoji, žalioji, baltoji, geltonoji, ulongo ir vadinamoji brandinta arba puero arbata. Visos šios rūšys gali būti vartojamos bet kuriuo paros metu“, – pasakojo G. Trumpienė.

Ar visose arbatose yra kofeino?

G. Trumpienės teigimu, arbatos vartojimo įpročiai yra labai individualūs, kadangi kiekvieno organizmas skirtingai reaguoja į kofeiną. Todėl ir pasirinkimas, kokią arbatą vartoti, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų poreikių.

„Kiekvienoje arbatoje yra kofeino. Tačiau nemažai įtakos turi ir paruošimo būdas. Kofeinas į arbatos skystį pradeda skirtis 40-50 laipsnių temperatūroje. Kuo aukštesnė temperatūra ir kuo labiau ilginamas užpylimo laikas, tuo daugiau kofeino išsiskiria. Vis dėlto, daugiausia kofeino yra matcha arbatoje, nes gerdami šį ritualinį gėrimą sunaudojame visą arbatos lapelį, tai ir cheminių medžiagų joje yra daugiausia“, – pasakojo G. Trumpienė.

Tiek renkantis arbatą, tiek jos ruošimo būdą, ekspertė ragina atsižvelgti į asmeninius poreikius. Jeigu norime ilgai išliekančio energijos poveikio – reikėtų rinktis matcha arba arbatą, kurios paruošimo metu išsiskiria daugiausia kofeino. Jeigu norime mėgautis gaivesne arbata, atitinkamai reikėtų rinktis arba žaliosios arbatos porūšius, arba paruošimo būdą, kuris neleidžia skirtis kofeinui – tarkime, užpylimą šaltu vandeniu.

Kaip derinti arbatą su maistu?

Anot G. Trumpienės, viena iš dažniausių klaidų, kurią darome gerdami arbatą – vartojame ją vietoje šilto vandens, tačiau pamirštame, kad arbata yra lygiavertis gėrimas vynui, kuris, atsižvelgiant į skonio natas, gali būti derinamas su maistu.

„Yra net tam tikros arbatos rūšys, kurios su laiku tik gerėja, visai kaip vynas. Iš tiesų, arbatos derinamos ne tik su maistu, bet ir su įvairiais desertais“, – sakė arbatos ekspertė.

Pavyzdžiui, žalioji arbata derinama su kokosiniais, braškiniais, avietiniais, uogų skonio desertais. Matcha puikiai dera su vanile. Žaliosios arbatos porūšiai tinka vartoti su šokoladiniais desertais ar prie dar stipresnio šokoladinio skonio.

Su maistu galima derinti ne tik žaliąją arbatą, bet ir kitas jos rūšis. Pavyzdžiui, baltoji arbata yra lengvo skonio natų, todėl maistas turėtų neužgožti arbatos. Ją galima derinti su balta žuvimi ar sūriais – pavyzdžiui, burrata.

Ulongo rūšies arbata, kuri gali turėti daugybę poskonių, kurie priklauso nuo lapelių oksidacijos, todėl šio gėrimo derinimas yra įvairesnis. Pavyzdžiui, mažiau oksiduota ulongo arbata derinama su jūros gėrybėmis, kiniškais garintais koldūnais. Tuo tarpu ulongo porūšius galima derinti su griliaus maistu, tamsia mėsa.

Puero arbatą galima patiekti prie riebesnio maisto ar mėsos, kadangi ši arbatos rūšis pasižymi virškinimą gerinančiomis savybėmis.

„Pasiūlyti deriniai yra gana teoriniai, kadangi tiek kiekviena arbatos rūšis, tiek kiekvienas patiekalas turi subtilias skonio natas, todėl derinant arbatą su maistu reikėtų atsižvelgti į kiekvienos arbatos ir patiekalo savitumą“, – sakė G. Trumpienė.

Beje, arbata vis dažniau tampa konditerijos gaminių sudedamąją dalimi.

„Pavyzdžiui, matcha ledai jau yra labai įprastas skonis. Kaip ir tortai – pavyzdžiui, Japonijoje galėsite rinktis tiek braškinį, tiek matcha skonio saldėsį“, – dalijosi G. Trumpienė.

Kiek puodelių arbatos galima išgerti per dieną?

Vartojant arbatą svarbu atsižvelgti ne tik į jos skonio savybes ar derėjimą su kitais maisto produktais, bet ir į organizmo reakciją – tam, kad išvengtume arbatos perdozavimo.

„Nors nėra mokslinių tyrimų, kurie nurodo, kiek arbatos puodelių galima išgerti per parą, kiekvienas turėtume atsižvelgti į tai, kaip reaguoja mūsų kūnas. Kai kurių reakcija į kofeiną yra jautresnė, tad arbatą reikėtų vartoti saikingai, kad nesukeltume papildomų sveikatos problemų – pavyzdžiui, širdies permušimų“, – pasakoja.

Ieškantiems tinkamiausios ir mėgstamiausios arbatos, ekspertė pataria būti drąsiems, bandyti skirtingų skonių arbatą ir gerti ją nesaldintą – tik taip galima pajusti tikrąjį arbatos skonį.