Sūnūs paveldėjo mamos meilę maistui

„Mano mamytė buvo gaspadinių gaspadinė – vestuvėse, pagrabuose šeimininkaudo ir viską mokėjo gaminti. Atsimenu cukrinius paukštukus, braškes, vyšnias – be šių saldumynų neapsieidavo nė vienos vestuvės. Kartą mamytė vestuvėms kepė eglę – gal metro ar net didesnę. Buvau vaikas ir man labai knietėjo jos paragauti, tai gabaliuką atsilaužiau – nuo pačios matomiausios vietos. Gavau velnių taip, kad maža nepasirodė“, – atsiminusi vaikystės išdaigas juokiasi pašnekovė.

Česnavičienės meilę maistui paveldėjo ir jos sūnūs – abu gyvenimus susiejo su virtuve, maisto gamyba ir jau kartais jie mamai pataria, kaip kokį patiekalą dekoruoti.

Grybukus vežė į Dzūkiją

Vitalija Česnavičienė virtuvėje išbando įvairiausius receptus, tačiau kai kurie jų – ypatingi. Tokiems galima priskirti Bačkonių grybukus. Tiesa, nėra taip, kad aukštaite save laikanti pašnekovė juos dažnai keptų – pirmas kartas buvo prieš 10 metų, antras – šią vasarą.

„Tuokart, prieš dešimt metų, artinosi uošvio gimtadienis ir norėjosi kažkaip jį nustebinti. Pusseserė pasiūlė kepti Bačkonių grybukus. Iš pradžių bandžiau atsisakyti: juk neturime tam reikalingos formos. Tada man ir išaiškino, kad šiems grybukams jokios formos nereikalingos“, – atsimena finansininke dirbanti moteris.

Iškeptus grybukus pusseserės sudėjo į pintinę, kuri buvo vežama į grybų krašte Dzūkijoje vykusią šventę – vaizdas, neslepia, buvęs labai įspūdingas, pavyko nustebinti ne tik uošvį.

Priminė pažadą

Tačiau darbo kepant grybukus buvę ne taip ir mažai – tada moterys dar pajuokavo, kad kitąkart juos keps tik pusseserės dukters vestuvėms.

„Ir štai vasarą buvo rengiamos dukterėčios vestuvės, o giminaitė man ir pasakė: nori nenori, pažadą teks tesėti“, – prisiminusi juokiasi V. Česnavičienė.

Grybukams gaminti paimtas senas receptas, pagal kurį kepdavo ir Bačkonių restorano senosios konditerės. Anais laikais visi aplink Kaišiadorius žinojo šį firminį restorano desertą. Sako, apsilankius Bačkonyse niekam ir klausimų nekildavę, ką namiškiams parvežti lauktuvių.

Kaip receptas „išėjęs“ už restorano sienų, niekas jau nebepamena, tačiau mano, kad nėra plačiai paplitęs. Kalbama, kad receptui – neabejotinai daugiau kaip pusšimtis metų.

Užsiprašė 135 grybukų

Jei prieš dešimt metų ruošdama dovaną uošviui Vitalija dažė grybukų ir kepurėles, ir kotelius, šįkart jaunamartė paprašė dekoruoti tik skanėstų galvytes.

„Sakė, nepatinka, nors, mano vertinimu, tas kotelių glaistas yra pats tas grybuko cinkelis“, – pasakoja Vitalija.

Jaunamartė užsiprašė 135 grybukų – norėdama iškepti tokį kiekį Vitalija tešlą maišė du kartus – antrą kartą kepė iš dvigubo kiekio. „Tešla yra gana kietoka, tad nėra taip paprasta ją paruošti. Žinoma, šiais laikais yra mikseriai, tačiau norėjau laikytis receptūros ir viską dariau rankomis“, – sako.

Kepant Bačkonių grybukus viskas gaminama rankomis: iš tešlos atskirai lipdomi koteliai, kepurytės. Jiems iškepus galvytėse išskobiamas vidus – kad būtų patogiau glajumi su koteliu sulipdyti.

Kas dar svarbu, pastebi pašnekovė, kad šie grybukai gali būti laikomi mažiausiai du mėnesius.

Pasiteiravus, kodėl vis tik Bačkonių grybukai kepami ne specialiai jiems skirtose keptuvėse, pašnekovė atsako: „Turbūt todėl, kad anais laikais tokių keptuvių nebuvo.“

Bačkonių grybukai

Reikės:
5 kiaušinių
5 trynių
250 g margarino arba svietso
apie 300 g grietinės
0,5 a. š. Sodos
apie 1,5 kg miltų (tešla neturi lipti prie rankų)

Baltam glajui:
500 g cukraus pudros
5 baltymų

Rudam glajui:
šokolado, 70 proc. kakavos

Gaminimas:

* Pirmiausia sviestą išsukti su cukrumi. Tada po vieną mušami kiaušiniai ir išsukama iki vientisos masės.

* Dedama su soda išmaišyta grietinė ir po truputį beriami miltai – kol tešla nelimpa prie rankų.

* Rankomis formuojami grybukų koteliai ir atskirai kepurėlės. Dedami į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepama apie 170 laipsnių temperatūroje, kol įgaus rusvą atspalvį – apie 20-25 minutes.

* Iš šio kiekio iškepa apie 30 grybukų.

* Baltam glajui skirtus produktus išsukti. Gautu mase ištepti grybukų kotelius ir pastatyti ant galvyčių, kad išdžiūtų.

* Grybukų galvoms tirpinti 70 proc. šokoladą, į jį padažo grybukų galvutes ir statyti nudžiūti – į taureles, lėkšteles ir pan. „Tiesa, šis glajus – šiuolaikiškas. Anksčiau šokoladas buvo brangus, o ir gauti buvo sudėtinga, taigi galvutėms skirtą glajų ruošdavo iš kakavos ir sviesto“, - pastebi V. Česnavičienė.

Skanaus!

***

Jei ir jūs norite pasidalinti receptu, kurį paveldėjote iš tėvų ar senelių, mielai lauksime – rašykite: roma.macijauskaite@delfi.lt

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją