Geroji naujiena yra tokia, kad kiekvienas galite valgyti kaip Dievas, kaip laukiamas svečias, kaip Užkalnis. Anais metais, kai buvome susitikę su popiežiumi po mano inspekcijos Vatikano valgykloje, buvo daug žurnalistų, o paskui Italijos žmonės klausinėjo: “kas tas vyras baltais drabužiais šalia Užkalnio?”.
Nepaisant mano ilgo liežuvio ir pašaipaus charakterio, dėl kurio man taip ir netenka Jurgos Ivanauskaitės literatūros premija ir manęs neskelbia jokio miesto garbės piliečiu, apie restoranus dabar rašysiu tiesą.
Taigi štai: kaip išsirinkus tinkamą restoraną užsienyje (nesvarbu, ar per atostogas, ar per darbo kelionę, ar šiaip išvažiavote į čikenfektori).
Kodėl užsienyje? Nes praleidžiu čia daugiau laiko, negu Lietuvoje. Taip saugiau. Ne, ne dėl to, kad kas nors pultų. Taip saugiau dėl mano psichinės sveikatos.
1.Pasidomėkite nors truputį apie šalį, regioną ar miestą prieš klausdami patarimo, nebent tai būtų tokia skylė, kad reikia ieškoti saugios vietos nuo apsinuodijimo arba ko nors įdomesnio, negu Jonavos čeburekai.
Kad nebūtų taip, kad klausiate Feisbuke: “važiuoju į Niujorką, ką pamatyti, ką pavalgyti, kas ten gero?”. Rimtai, žmogau? Tu važiuoji į Niujorką ir neturi nė tiek bendrojo išsilavinimo, kad nors kas nors tau būtų įdomu? Klausi Feisbuko planktono? “Einu į pirmąjį pasimatymą, ko paklausti, apie ką šnekėtis?”
Roma ar Los Andželas, Avinjonas ar Stambulas, Kijevas ar Nairobis turi savo virtuves, savo tradicijas, savo sudėtines maisto dalis, savo stipriąsias puses. Nėra prasminga valgyti kinų ar meksikiečių virtuvę Italijoje. Nusivilsite, ir brangiai. Keliaujant po Kalifornijos, Arizonos ar Naujojo Meksiko dykumas - geriau neieškoti italų virtuvės, nors ją gausite be vargo. Čia tas pats, kaip kviesti krepšininką į futbolo komandą. Jis gal ir sutiks, jam gal ir patiks, bet neverta.
Žmones kiekvienoje pasaulio vietoje skaniausiai valgo tai, kas ten auga, ir kas tam kraštui būdinga. Užteks 10 minučių ir paprastos interneto paieškos.
2.Neikite į turistines vietas. Tiesiog niekada. Niekur, kur rekomenduoja viešbutis ar kelionių kompanija. Jie taip uždirba iš restoranų.
O turistiniai restoranai uždirba iš turistų. Maistas nėra jų aistra. Jie užsiima turistų mulkinimu ir Florencijos turistinių šėryklų virtuvėse rasite ne Toskanos šefą, o daug mikrobangių ir plušančius Albanijos ir Somalio piliečius.
Jei ant restorano parašyta “Turistų meniu” arba “Tipinė vietos virtuvė”, neikite ten. Kitas ženklas - meniu aštuoniomis kalbomis. Nė vienas geras šefas neleis savo meniu versti į keturias kalbas. Jei restorane jų aštuonios - ten net nėra šefo.
3.Neikite į vietas, kurias rekomenduoja vietos gyventojai. Jie dundukai ir nieko neišmano, lygiai kaip Lietuvos tetos, kurios galvoja, kad saldus gruzinų vynelis ir katpėdėlių pusfabrikačiai yra “skanu, kaip pas mamą”.
4.Kaip velnias kryžiaus, venkite TripAdvisor ir panašių tinklalapių, kur nevykėliai ir neišmanėliai rekomenduoja vietas vieni kitiems. Buvo istorija, kaip Londone pokštininkai, NETURINTYS JOKIO RESTORANO, sugebėjo išgalvotą restoraną iškelti į pirmąją reitingo vietą mieste. Ar negali būti žmonės tiek kvaili, kad balsuotų net nevalgę? Gali.
5.Tai kur eiti? Į vietas, kurias rekomenduoja išmanantys: nepagailėkite 20 eurų geram gastronomijos gidui (nemokamai tokios informacijos nerasite, viskas, kas verta dėmesio, kainuoja pinigus). Galite taip pat pasižiūrėti didžiųjų miestų pagrindinius laikraščius ir jų savaitgalio priedus. Ten rašo profesionalūs apžvalgininkai ir bus daug gerų minčių.
6.Eikite valgyti tada, kai valgo vietiniai, o ne tada, kai jūsų vaikas pradeda zyzti ir vynioti snarglius ant kumščio. Italijoje pamatysi tas kvailas mamas iš šiaurės ir rytų Europos, kurios blaškosi, ieškodamos picos 13:00. Tokiu metu nė viena padori picerija neveikia. Nupirkite vaikui sumuštinį ir laukite vakaro.
7.Visada rezervuokite vietą restorane. Geri restoranai tušti nestovi. Jei Graikijoje ar Turkijoje, gatvėje šalia restorano, stovi vaikinas su meniu ir kviečia užeiti, bėkite tolyn. Nė vienas žmoniškas restoranas to nedaro, jam nereik.
8.Jei norimas restoranas yra visas užsakytas, nenusiminkite. Parašykite jiems elektroninį laišką, pasakykite, kad atvykote iš toli ir paaiškinkite, kad svajojate ten pavalgyti. Devyniais atvejais iš dešimties gausite staliuką.
9.Atėję valgyti, būkite kuo draugiškesni, nekamuokite padavėjo įkyriais klausimais ir prašymais, kaip jums paruošti patiekalą “ne kaip meniu”. Žinoma, geras šefas gali pakeisti receptą, bet tam jam reikia geros priežasties. Danguolės iš Kauno užgaidos ir dėmesio medžioklė nėra priežastis.
10.Jei gerai nekalbate padavėjo kalba, nesitikėkite, kad jis privalo gerai kalbėti jūsiške. Nebūkite kaip anglų turistai, kuriems visas pasaulis yra jų provincija.
11.Galiausiai, mokėkite arbatpinigius, net jei kiti nemoka (išskyrus Japoniją). Jei kiti moka, mokėkite daugiau. Jus prisimins ir lauks kitąsyk, ir būsite laukiamas, kaip Dievas ar Užkalnis.
