Žvarbų vasarį nusprendžiau padaryti tai, ko seniai nedariau: trumpą netipišką restorano inspekciją, kvailu laiku (paskutinę valandą prieš užsidarant restoranui) ir be jokio plano, ir kad būtų iš vieno patiekalo, bet tokio, kuris patvirtins ar paneigs viską, ką esu rašęs anksčiau.
Restoranas vadinasi „Toli nuo klasikos“ (pilnas pavadinimas žymiai ilgesnis, primenantis XVIII amžiaus knygų pavadinimus, kur tituliniame lape būdavo surašomas maždaug visas siužetas, pagrindinio veikėjo vardas ir dar kokia marketinginė žinutė: „ToLi nuo klasikos – vyno, skonio ir draugų namai“; ir čia yra labai tipiška, kaip viską daro tas vasarą per visas siūles nuo žmonių gausos yrantis restoranas, ten spalvinga, marga, sudėtinga, išmanu ir labai atspindi šeimininkės charakterį). Jis yra Melnragėje, prie pirmojo paplūdimio (vasarį, žinoma, paplūdimys nėra taip aktualu).
Apie juos klasikas rašė prieš trejus metus („Užkalnis Klaipėdoje valgo už 150 EUR: už ką jums tokie geri restoranai?“).
Ir ten buvo žodžiai, kurie šildė nemažai širdžių: „Aš negalėjau patikėti, kad tokia vieta slepiasi ne kur kitur, bet kokie šimtas metrų nuo paplūdimio Melnragės miestelyje, kuris yra, jei ten nebuvote, tokia Garliava prie smėlynų. Aš kalbu ne apie gyventojų politines pažiūras, o apie sovietinių individualių namų (tokius vadindavo mažaaukščiais mažabučiais) peizažą, pamargintą surūdijusiomis garažų durimis ir baisiomis būdelėmis, parduodančiomis poilsiautojams pigų maistą, optimizuotą tiems, kas neskiria gero burgerio nuo užkeptos su kečupu ir sūriu vonios kempinės. Takučiu varo į paplūdimį, šlepsėdami plastikiniais kroksais, miesto gyventojai ir svečiai, ir ne visi kreipia dėmesį į ryšų žydrą namą, apie kurį šiandien ir rašau.“
Jei teiksitės paskaityti mano ankstesnę apžvalgą, tai pamatysite, apie ką tas restoranas: visų pirma, atmosfera, visų antra – sudėtingas, rūpestingai sudėliotas maistas.
O kaip bus ne sezono metu, kai negalima sėdėti jų garsiajame šiltnamyje arba kopose po pušimis, ant smėlio, kai reikia glaustis viduje, ir dar atsisėdus siauroje šoninėje salėje, ir kas bus, jei užsisakysime įnoringai tik vieną patiekalą (tik, suprantama, dvi porcijas, nes buvome dviese): „Geriausi žemėje žuvies kotletukai“ (16 EUR), iš menkės ir starkio, su bulvių koše, bešamelio padažu (toks paprasto lietuvių liaudies patiekalo aristokratizavimas) ir burokėliais?
Ir viskas, pasakysite, daugiau nieko? Ne, kodėl, dar atnešė duonos (namų kepimo fokačos, focaccia) su minkštu sviestu, pagardintu traškančiais gabaliukais. Bet ir viskas, garbės žodis.
Kodėl pasirinkau kotletukus, o ne ką nors kito? Pirmiausia, man kažkada sakė „Stiklių“ įkūrėjas Romas Zakarevičius, kad jam skaniausias patiekalas dėl širdies ir laimės yra mamos kepti paprasti kotletai. Kotletus ir pats mėgstu. Ne, aš juos dievinu. Be to, kai žmonės mane nori įžeisti, vadina koldūnu arba „kotletų rašytoju“, nes, jų supratimu, tai yra labai įžeidu. Man šie titulai patinka.
Ir tuose kotletukuose, kuriuos valgėme prieš restorano užsidarymą, man buvo labai daug laimės. Spalvinga aplinka, optimizuota instagramui, auksinės šakutės ir šilko servetėlės (tik taip esu pripratęs, nes augau aristokratų šeimoje, kas matyti iš mano tekstų), jaukumo, šilumos ir paprastumo, kuris kartu buvo iškeltas į poliruotą, tviskantį lygį.
Kaip paprastas omletas, kurį jums asmeniškai iškepa „Michelin“ restorano šefas, kaip ryžiai sušiams, kuriuos kažkada virė Liutauras Čeprackas (po to, kaip aš juos perviriau), kai gaminome sušius pas draugus, kaip garsiausio pasaulio virėjo Joël Robuchon bulvių košė, kurią užsisakinėja vietoje deserto, nes ji tokia neįsivaizduojamai skani. Visiems linkiu kada nors pabandyti tai: labai gerame restorane užsisakyti patį paprasčiausią patiekalą.
Dviese sumokėjome 37 EUR. Taip, net ir žiemą, net ir prieš uždarymą, vis dar penkios žąsys iš penkių. Linkiu pragariškai nuostabaus ir pinigingo sezono. Nestabdykit tiktai: o aš niekada nestabdau.
Toli nuo klasikos, Audros g. 2A, Melnragė, Klaipėda. Tel: +370 648 82007. Tinklalapis: https://tolinuoklasikos.lt
Trečiadieniais ir ketvirtadieniais – nuo 17:00 iki 23:00, penktadieniais nuo 17:00 iki vidurnakčio, šeštadieniais nuo vidurdienio iki 17:00 ir nuo 18:00 iki vidurnakčio, sekmadieniais nuo vidurdienio iki 18:00.
