Antrosiose šio straipsnio, recenzijos, apžvalgos, inspekcijos ataskaitos eilutėse pasakysiu, kad su darbu suderinau net ir šventą dalyką, tai yra, gerbiamo Andriaus Užkalnio penkiasdešimt antrojo gimtadienio puotą, kurią mudu atšventėme su ekselencija Fausta Marija Leščiauskaite, kurios darbo ir yra toji meniška nuotrauka su trijų išpjovų tunu, kurią matote mano rankose ir kuri labai gerai atspindi mano šiltą natūrą ir geranoriškos sielos gelmes.
Nuėjome į restoraną Totorių gatvėje (žinoma, adrese yra parašyta „Liejyklos“, bet čia Vilniaus lėtinė problema, kad visada gatvės nurodytos ne tos, kuriose pastatai iš tiesų yra; pavyzdžiui, legendinis Jasinskio verslo trikampis net nesiliečia prie Jasinskio gatvės, o yra Goštauto gatvėje, bet kam tai rūpi; be to, ko norėti iš žmonių, kurie Vilniuje yra pastatę tą Kalėdų eglutę?), kuris yra šiaipjau, apsaugok Dieve, tinklinis: kol mes žiopsojome, Sushi Masters įsikūrė ne tik Kaune ir Vilniuje, bet ir Juodkrantėje, Palangoje, Marijampolėje ir Druskininkuose.
Apie Sushi Masters išsinešamą maistą esu rašęs kovidiniu metu, ir tada sakiau štai kokius išminties kupinus žodžius: „Absoliučiai kiekvienas patiekalas, kartoju, kiekvienas, buvo pagamintas iš maksimaliai gerų (Lietuvoje prieinamų) sudėtinių dalių, ir kaip pavyzdį pateiksiu šukučių, hotate (イタヤガイ科) nigirius, tai yra, sušių gumulėlius su šukutėmis ant viršaus – pažiūrėkite į tas šukutes nuotraukos, riebios, didelės, įmitusios, gerą gyvenimą gyvenusios, ne kokios apdžiūvusios vargetos. (…) Fantastiški buvo nigiriai su unagi (unguriu, ウナギ), kur visa kokybė ateina iš ungurio ir jo padažo, ir ungurys čia buvo riebus, turtingas skonio, matyt, gerą gyvenimą nugyvenęs, tikras ungurių influenceris.“
Žinokite, praktiškai tą patį galėčiau ir turėčiau kartoti ir dabar, nes citavimas yra kūrybos motina: taip, toks ir pasilieka įspūdis apie maistą, kad viskas iš itin gerų sudėtinių dalių, sakau jums, kaip specialistas su dideliu stažu maisto kritiko darbo Japonijoje; o apie ungurius galiu pridėti tai, kad šiandien man pranešė, jog unguriai yra Lietuvoje gaminti – tai viena geriausių naujienų mums, unagi mėgėjams, kadangi dažniausiai Europoje ir Šiaurės Amerikoje nebūna gerų, Japonijoje marinuotų ungurių, jie atvežami iš Kinijos, ir mūna visi tokio pigaus skonio. O čia gamina patys, ir tokią kokybę esu ragavęs tik Japonijoje, konkrečiai, Tokijuje, Mitsukoshi parduotuvėje Ginza rajone (銀座三越), kur daugelis eina paties skaniausio ungurio. Vilniuje tikrai buvo labai panaši kokybė.
Kadangi torto man gimimo dienai nereikia, vietoje torto buvo trijų skirtingo riebumo tuno išpjovų sašimis (mažiausio riebumo – tamsiausias, akami, 赤身肉, vidutinis – chutoro, 中トロ, ir riebiausias – otoro, 大とろ, pastarąjį galima tiesiog tepti, kaip sviestą, ir jis tirpsta burnoje). Kanadoje pas mūsų mėgstama japonų šefą, Toku Lao, esu ragavęs penkių skirtingo riebumų tunų selekciją, man tai buvo geras prisiminimas. Tuno kokybė šį kartą buvp tokia, kad ligi šiol sunku suprasti, kad tai tikrai vyksta Vilniuje – ir dar sunkiau patikėti, kad yra restoranas su tokiais dideliais gražiais langais į lauką, ir kad interjeras yra subtilus, išmanus ir profesionaliai parengtas (dažniau matome šeimininko asmeninės fantazijos išsidirbinėjimus).
Norite pretenzijų? Žinoma, yra ką pataisyčiau: pavyzdžiui, nealkoholinis kokteilis (Yuzu Spritz, yuzu yra tokia japoninė citrina) absoliučiai per saldus, o labai puiki aštri sriuba su kiniško stiliaus storaisiais kvietiniais makaronais (udon) buvo fantastiška, 9 EUR yra ne per brangu, bet atsiprašau, viena krevetė ir labai nedaug lašišos atrodė vargingai ir restoranui ne pagal rangą, geriau jau padarykite tą sriubą už devyniolika eurų, bet prikraukite ten visko daug, daug, kad būtų daugiau žuvies ir jūros gėrybių, negu sultinio. Miso sriuba buvo puiki, tačiau makaronai buvo šiek tiek per minkšti. Bandykite juos visgi arčiau gaminimo pabaigos pridėti, tada jie bus labiau „al dente“.
Tačiau mano neigiamos pastabos neatsveria teigiamų pastebėjimų: pavyzdžiui, vertikalieji sušiai gunkan (軍艦巻, žodis reiškia karo laivą) buvo pagaminti madingai, su jūržolių lapo krašteliu laisvai krentančiu – senesnis būdas, būdingas 1941 metų receptui iš Tokijo (tada jie ir buvo sugalvoti) reikalautų labai tvirto priklijavimo – puikus variantas ir su ikrais, ikura (šeši eurai už du sušiukus), ir tuno su traškučiais (7,50 EUR).
Visi nigiri sušiai buvo pavyzdiniai – ir hotate (šukučių), ir japoninės geltonuodegės, arba seriole (hamachi, 鰤), ir jau minėto ungurio, unagi, ir degintos lašišos (sake aburi, 鮭あぶり – ten paslaptis yra tokia, kad liepsna šiek tiek paleidžia lašišos riebalus ir atrakina gausų skonį, tą patį galima daryti ir su riebiuoju otoro tuno, kai jis yra dedamas ant nigiri sušių, arba net su itin riebia, marmurine, wagyu jautiena – retas potyris, jei jums kada nors pasiūlys, tikrai neatsisakykite). Ir nigiri sušiuose pavyzdinis formatas: gabalėlis turi ne vos balansuoti ant ryžių ritinėlio, bet užkloti jį lyg kaldrute, ir būtent taip ir buvo padaryta.
Pasiėmėm ir pora didžiųjų ritinių (jie kiekvienas pjaustomi, kaip dešra, į aštuonis gabalėlius) – ir Dragon Roll, su unguriu, kretevėm, avokadu (13,50 EUR), ir hamachi special (su jau minėta japonine geltonuodege, su smidrais, tempura ir tobiko ikrais, 14 EUR) labai gerai parodė šio sušių varianto amerikinę tradiciją, jie kilę iš Kalifornijos, maišo žymiai daugiau sudėtinių dalių, nei kitos sušių rūšys, ir yra sotesni, gausesni, na, amerikietiški. Velnias, kaip man patinka toks maistas. Kaip man patinka toks gyvenimas.
Krevečių tempura (šefo komplimentas) buvo puikių sudėtinių dalių, nepersigėrusi aliejaus ir niekuo nenusileido geriausiems pavyzdžiams iš Japonijos arba Los Andželo. Kadangi žiema, džiaugiausi, kad gavome šio žiemiško patiekalo.
Vieną desertą matote su žvakute (visigi mano gimtadienis), o dar buvo mochi (餅), šaldyti ryžių pyragaičiai, kuriuos taip mėgsta Fausta, ir aš labai mėgstu jų guminę konsistenciją, man tame kažkas yra tokio jaukaus.
Dviese sumokėjome nebrangiai, 134,50 EUR ir dar 14 EUR arbatpinigių (programėlė, kuria naudojasi Sushi Masters, vadinasi Global Tips, aš labai sveikinu visus, kurie naudojasi šia galimybe klientams palikti padėką; jau esu sakęs, kad visus išmokysiu palikinėti arbatpinigius, ir jau greitai padarysime mano šalyje tokią tvarką, kad arbatpinigių nemokantys bus varomi šluotomis lauk iš maitinimo įstaigų).
Be abejo, penkios žąsys iš penkių. Vienas geriausių japonų restoranų Lietuvoje. Jūs man padarėte puikią šventę. Ačiū ir Faustai, kad sugalvojo mane ten nusivesti.
Sushi Masters, Liejyklos g. 8, Vilnius.
Tel. +370 657 69000.
Facebook puslapis: https://www.facebook.com/sushimastersvilnius/.
Tinklalapis: https://www.sushimasters.lt
Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio – nuo vidurdienio iki 22:00, penktadieniais ir šeštadieniais nuo vidurdienio iki 23:45, sekmadieniais nuo vidurdienio iki 22:00.
Užkalnis: kas yra blogiausia apie lietuvišką maistą? (3)
Žiauriai nenorėjau rašyti šios apžvalgos, kuri yra iš 2022 metų, bet mano draugė, Fausta...
Pagaliau Užkalnis paragavo picos, kuri buvo tobulybės versija: tokią valgytų ir dievai (2)
Turbūt nepadauginsiu parašęs, kad Italijoje esu garsiausias lietuviškai rašantis maisto...
Užkalnis. Kodėl geras restoranas stovi tuščias?
Štai bet kurio pokalbio pradžia, kai manęs prašo konsultuoti apie kokio naujo restorano...
Užkalnis – apie picas: lietuviams mokytis ir mokytis (8)
Kai apie mane nori pakalbėti nekentėjai, rašytojų sąjungos narės, Vilniaus dailės akademijos...
Užkalnis valgo. Kaip sveikas protas Nidoje nugali sovietinį raugą
Jie rašo apie save „meilė nuo pirmo kąsnio“, ir teisingai rašo. Šiandien, naujųjų metų...
Top naujienos
Paaiškėjo, kas iš TS-LKD skambino į Čilę (14)
Antradienį, po to, kai Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen prisipažino, kad sausio 20...
Buvęs užsienio reikalų ministras: prieš I pasaulinį irgi buvo sakančių, kad tai neprotinga ir karo nebus (1)
Karas Ukrainoje , galimas karas su Kinija, Irano bombardavimas, Artimųjų Rytų reikalai, raginimai,...
Daiva Žeimytė-Bilienė, laida „Iš esmės“, Virginija SpurytėKonservatorius plauna Seimo mundurą dėl Bartoševičiui nutekintos informacijos: iškėlė dvi kitas versijas (32)
Nors valdantieji kaltina Seimo opoziciją, kad ši dėl neeilinės „Bartoševičiaus sesijos“ tik...
Latvijoje – didžiulis gaisras: pranešta apie degančią dronų gamyklą papildyta (11)
Antradienį po pietų Marupės regione, Latvijoje, kilo didelio pavojaus gaisras – užsidegė...
Sniego pilys„Stalino šešėlis“ nė piršto nepajudino, kai jo žmona buvo tremiama į lagerį, užtat lengva ranka patvirtino Lietuvos ir kaimynių naikinimą (2)
Viačeslavą Molotovą vadino „Stalino šešėliu“, nes, tiesiogiai daręs įtaką pasaulio...
Delfi KelionėsNeįtikėtini Europos gamtos lobiai: senajame žemyne jų išties nemažai, tačiau šių dar neatrado minios turistų
Ilgi pasivaikščiojimai, grožėjimasis aplinka ir mūsų akims neįprasti kraštovaizdžiai –...
Į populiarų kurortą nuvykusi lietuvių pora patirtą prabangą prisimins dar ilgai: yra dalykų, kuriuos čia pamatęs iš atminties nebeištrinsi
Šaltą ir tamsų lietuvišką virduržiemį susiruošėme ten, kur kone amžinai šviečia saulė –...
Dingusio 15-mečio paieška: mama išplatino jautrią žinutę, policija tiria, ar jaunuolis netapo nusikaltimo auka savanoriai darbą baigė (3)
Vilniuje antradienį buvo tęsiama šeštadienį dingusio nepilnamečio Mykolo Davidonio paieška....
Karas Ukrainoje. Iš Vokietijos – svarbus žingsnis: patvirtino sprendimą nusiųsti Ukrainai 178 tankus „Leopard 1“ okupuotame Mariupolyje – galingi sprogimai (7)
JAV karinio jūrų laivyno analizės centro ekspertas Michaelas Kofmanas teigė, kad Rusijos...
Garsias moteris dažanti vizažistė: makiažas yra meno forma, o lietuvės daro kelias klaidas (1)
Kokios makiažo spalvos šiemet madingos? Ir kaip dažydamasi galite vizualiai išdidinti akis? Kuo...
