Ten, be kita ko, rodomas labai tradicinis kepsnių restoranas Niujorke, kuriame verslo ir finansų rykliai sprendžia reikalus. Tokie restoranai labai būdingi, labai konservatyvūs, ir jų svečiai visi yra iš tos grietinėlės, kuri tvarko jūsų gyvenimą.
Vilniuje tokių irgi yra: paminėčiau „Da Antonio“, vieną geriausių man žinomų itališkų restoranų už Italijos ribų (Užkalnio inspekcija užgriuvo dviejų dešimtmečių Vilniaus restoranų legendą), „St.Valentino“, ir, žinoma, „The Town“, Gedimino prospekte, kur žmones eina valgyti, bet turi galvoje krūvas reikalų.
„The Town“ ir buvo pasirinkimas darbo pietums su ženklia Lietuvos autore, kurią pažįstu labai seniai, dar iš jaunųjų konservatorių laikų (gal ir kokie dvylika metų praėjo, ta prasme, aš nebuvau jaunasis konservatorius, tik savamokslis politikos technologas): tai Ieva Koncevičiūtė, kuri prieš kurį laiką išgarsėjo branduoliniu tekstu apie sparčiai turtėjantį gyvenimą Lietuvoje, su termobranduoline fraze pabaigoje: „Seniai karo nebuvo.“, o tekstas įsirėžė į žmonių sąmonę ir, atsiprašant, diskursą ne mažiau, negu mano kažkada įvesti į apyvartą žodžiai „runkelis“, „Duskit pavidolei“ ir „Laukinės žąsys“.
Ieva, pati to nežinodama, pavadavo mano nuostabųjį maisto kritikos konsultantą, gerųjų manipuliacijų guru ir edukatorių, Rokiškį Rabinovičių (Ričardą Savukyną), kuris yra daugelio mano gastronominių apžvalgų kolega.
Šiandien mano inspekcijos esmė ir prasmė: kaip vertinti restoraną, kuriam turbūt neduočiau „Michelin“ žvaigždučių, tačiau kuris turi puikią reputaciją ir patikimą kokybę? Ir kur ateina žmones, kuriems nėra pirmas prioritetas – nustebti ir atrasti? Kurie nori pasinerti į patikimumo glėbį?
Vakaruose tokie restoranai vadinami „an institution“, institucija. Jie yra žmonių gyvenimo dalis, kaip bankas, savas teisininkas, savas finansininkas, automobilių salonas, kur jiems nebereikia skambinti bendruoju numeriu ar užsakinėti internetu, nes jie visur turi savo žmones, pažintis ir kontaktus.
Apie „The Town“ rašiau per pandemiją: jie į namus atvežė neįtikėtinai gerai suplanuotą, supakuotą ir gražiai patiektą vakarienę („Užkalnis: man karantinas šventės nesugadins, arba kaip legaliai restoraną turėti namie“)
Šiandien meniu pasirinkimas irgi standartinis: tuno tartaras pasidalinimui, kepsnys ir aštuonkojis. Tiesiog rinkinukas tiems žmonėms, kam dienos pietūs yra didkepsnis iš meniu, už pilną kainą.
Tuno kapotinis daro viską, ko iš jo tikimasi: tinkama žuvies išpjova, stambiai kapota, ir geros kokybės avokadas. Jų Lietuvoje yra, bet reikia paieškoti.
Kituose restoranuose per inspekcijas paprastai vengiu užsakinėti kepsnį (čia kepsnys kainavo 32 EUR plius garnyrai), nes jis vargu ar gali būti iškeptas genialiai – jo reikia tik nesugadinti, ir jam reikia imti gerą jautieną (arba, žinoma, ėrieną). Čia kepsnys buvo pavyzdinis. Gal ir ne toks stebuklas, kaip, sakykim, „Bon Chop“ („Užkalnis rado Vilniuje kepsnius, dėl kurių myli Lietuvą, arba jautiena po 110 eurų“), bet tai ir kainų kategorija kita.
Tuo tarpu aštuonkojis (26 EUR plius garnyrai) atliko tą testą, kuriam jis ir buvo skirtas: aštuonkojis yra labai klastingas patiekalas, jį labai lengva pagadinti ir padaryti panašų į gumą. Čia jis buvo sultingas ir toks, kokio ir norėjau.
Ir desertui sąmoningai rinkausi sūrio pyragą, cheesecake (vieną pasidalinti) – tai labiausiai amerikietiškas restoraninis desertas (švelnus ir prabangus). Gal spurgos ar obuolių pyragas su cinamonu būtų dar labiau amerikietiški, tačiau jie būdingesni Amerikos pusrytinėms ir pietų užeigoms (diner) arba kavinėms, o ne restoranui, kur butelis vandens kainuoja 5 EUR.
Beje, apie vandenį. Daugelis mėgsta zyzti, kad jiems privalu atnešti nemokamą stalo vandenį restorane. Nemokamo nieko nebūna: restoranui kainuoja taurės, stalai, nuoma, darbuotojų algos. Restoranai iš vandens uždirba daugiau, negu iš maisto: aš visada sakau, kad geriau tegu kainuoja brangiai vanduo, negu restoranas bus spiriamas taupyti produktų sąskaita.
Dviese sumokėjome (per pusę) 110,60 ir palikome arbatpinigių.
Keturios puikios žąsys iš penkių. Jeigu esate elitas, eikite į šį restoraną, valgykite darbinius pietus, virkite biznį, ir telydi jus sėkmė.
The Town, Gedimino pr. 26, Vilnius. Tel. +370 5 205 1228. Facebook puslapis:
https://www.facebook.com/townsteakhousevilnius
Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio – nuo 11:30 iki 22:00, penktadienais nuo 11:30 iki 22:30, šeštadieniais nuo 14:30 iki 23:00.
