Zyplių dvaro restorano kuchmistras: svečiai ypač noriai ragauja senųjų patiekalų ir net patys bando juos gaminti

Nuo seno agrarinėje lietuvių kultūroje, liepos 26 d. buvo tapatinama su svarbiausių vasaros ūkio darbų pabaiga, kuomet sulaukiama pirmojo derliaus, kitaip dar vadinamo Nokiu ar Sirpstu. Įvedus krikščionybę ši šventė buvo sutapatinta su Šv. Onos vardo diena ir įgavo Oninių pavadinimą.

Oninės lietuviams nuo seno žymėjo tą laiką, kuomet senąjį derlių pakeisdavo naujas, prisirpdavo uogos, buvo pasikasama šviežių bulvių, ragaujama naujo derliaus duona. Sakyta, kad po Oninių dienos trumpėja, o ūkio darbų mažėja, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Anot senolių, Šv. Onos diena neatsiejama nuo šviežio rugių derliaus duonos ragavimo, o pats Onos vardas susilaukdavo duonos išaukštinimą menančius išsireiškimus – „Šventa Ona – duonos ponia“, „Šventa Ona – gera žmona: aptepa duoną su smetona“. Ruginė duona lietuviams visuomet buvo ir svarbus valgis, ir šventas simbolis, tad neatsitiktinai ji laikoma vienu svarbiausių šios šventės akcentų. Be šviežios duonos dar buvo skanaujamas pienas, medus ir alus. Tradiciškai Oninėms taip pat kepami ir vardinių riestainiai.

Jau nuo seno Oninės taip pat buvo laikoma neeiline proga išreikšti pagarbą derliui, žemei ir jos teikiamiems turtams, tai galimybė susiburti bendruomenei, su dainomis ir šokiais atšvęsti rugiapjūtės pabaigą, surengti vaišes, o temstant ir vakarones. Dabar ši beveik vidurvasarį žyminti šventė neretai tampa proga giminėms susibūrimams, kuomet susitinka išsibarsčiusių gausesnių šeimų nariai, rečiau matomi giminaičiai.

Šakių rajone esančio Zyplių dvaro virtuvėje veikiančio restorano kuchmistras Artūras Rakauskas sako, kad senieji papročiai ir savųjų tradicijų pažinimas svarbus kiekvieno lietuvio tautinei tapatybei. Anot jo, svarbu nepamiršti reikšmingiausių švenčių, kurias minėjo mūsų senoliai, su papročiais supažindinti jaunąją kartą, perduoti savo žinias. Kuchmistras taip pat tikina, kad dvaro ir restorano svečiai ypač noriai ragauja senųjų patiekalų, domisi jų atsiradimo subtilybėmis ir net patys išbando senovinius, tačiau šiuolaikinius kokybės standartus atitinkančius receptus.

Oninių proga Zyplių dvaro restorano kuchmistras dalinasi senuoju zanavykišku receptu, kuris, beje, įtrauktas ir į neseniai išleistą knygą „Istorinė zanavykų virtuvė“.

A. Rakauskas dėmesį atkreipdamas į patiekalą dalijasi keletu patarimų: „Su kvietine duona labiau dera baltas vynas. Raudonas – prie ruginės. Senais laikais, kuomet prieskoniai buvo tikra prabanga, dabar galime juos naudoti laisvai, tad prie balto vyno labiau dera anyžius ir vorčesterio padažas, o prie raudono – gvazdikėlis bei šviežias peletrūnas.“

Jis taip pat papildo, kad vietoje kiaušinių, sriubos tirštinimui, puikiai tiktų svieste pakepinti miltai. O gardinimui paskrudintus kubelius galima pagardinti su įvairiais prieskoniais, pagal poreikį eksperimentuojant nuo česnako iki cinamono.

Zanavykiška duonos sriuba su vynu

Reikės:

2 l jautienos sultinio
200 ml balto vyno
1 v. š. sviesto
200 g ruginės duonos
3 kiaušinių trynių
50 ml madeiros vyno arba chereso

Gaminimas

Pirmiausia nuo duonos nupjaustykite pluteles, minkštimą susmulkinkite ir sudėkite į puodą kartu su sviestu. Kaitinkite ant silpnos ugnies vis pamaišydami kol duona suminkštės, tada supilkite jautienos sultinį ir užvirkite. Užvirus sultiniui, sumažinkite kaitrą iki mažiausios padalos ir pavirkite dar 20-25 min.

Gautą sultinį perkoškite ir įplakite kiaušinių trynius, supilkite madeirą arba cheresą ir baltąjį vyną. Dar kartą užkaitinkite, bet neužvirkite, vis pamaišydami šluotele ir patiekite su paskrudintos ruginės duonos kubeliais. Skanaus!